Nupiešiu rudenį ...

Aš rudenį nupiešiu.
Tokį pat spalvotą, gražų.
Kaip ir ruduo išpiešia,
Viską, kas, aplink mus yra.
Ir niekuomet, ruduo ...
Nebus, nei purvinas nei pilkas.
Nes aš su rudeniu, nepagailėsime spalvų.
Tamsiam rudens dangui, paslėpsim saulės truputį.
Kad šviestu ji, tarp permirkusių debesų,
O spinduliais užgriebus lietų ...
Kad iš spalvų nutiestu tiltą,
Kuri ... Vaivorykšte,
Aš vadinu.
Ir niekuomet, ruduo ...
Nebus, nei purvinas nei pilkas.
Todėl, kad aš ...
Nupiešiu rudenį.
Tokį spalvotą, gražų.
Kaip ir ruduo išpiešia viską,
Viską, kas tik pakliūna, po jojo teptuku.