Paklydimas

Užtepsiu tau, ant duonos ...
Dvasingumo.
Vietoj dešros, atrieksiu porą griežinėlių ...
Gėrio.
Įpilsiu jausmingumo, ašarom ...
Atskiesto.
Nes ko daugiau bereikia ?
Klaidžiojančiai Žemėj,
Sielai.
Ir pradžioje ...
Viskas nuslys lygtai per sviestą.
Atrodys net ...
Lyg būtum pakylėtas.
Bet kai išgirsi,
Kaip šikna rūpšnoja žolę ...
Tai prisiminsi, kad yra ir kūnas.
Kuriam ...
Juk visiškai iki lempikės.
Ką ten svaigsti,
Ir apie gėrį, dvasingumą, sielą.
Nes tik sočiam,
Kai šūdas spaudžia maumonėlį ...
Ateina durnos mintys,
Kad viskuom kaltas kūnas.
Tik jokiu būdu, ne siela.
Kuri ...
Lyg avinėlis.
Va taip ir mūčijas žmogus.
Nerasdamas savęs.
Paklydęs ir tarp kūno,
Ir tarp sielos.