Gaila

Galvoju kartais,
Klausimą užduodu sau.
Kodėl, žmogutis, save vadinantis,
Aš ... Žmogus.
Taip panašus į ...
Sraigę.
Ir lygiai tiek pat ...
Trapus.
Nors sako,
Turintis ir stuburą,
Ir tvirtą dvasios šarvą.
O tik paliesk jį ir ...
Jis išnyksta.
Kaip dingsta sraigė,
Po savu šarvu.
Todėl ...
Ir keista, kad ...
Gyveni,
Tarytumei tarp sraigių.
Kur reikia būti ... Atsargiu.
Nes kur nežengsi,
Sraigės ... Sraigės ...
Ir perspėjimo klyksmai,
Ei ... Atsargiau ... Ir AŠ ... Žmogus.
Bala nematė, būtu galima ir susitaikyti.
Tačiau yra, sena, patarlė ...
Bažnyčion,
Kiaulę įsisleisk ir ant altoriaus ...
Ji netruks užlipt.
Todėl ir čia, su tais žmonėm,
Kurie lyg sraigės.
Atsargiai reik.
Nes juos ...
Gali ištrėkšti, paprastu žodžiu.
Jų ...
Net nemaigęs.
Gaila.

Mostly ...

Our life for us,
Mostly ...
Same as our world.
Where we to try,
It understanding but ...
Again and mostly,
We are on the wrong way.
When looking answers in the Space.
But it's too very strange ...
That mostly,
We are as blind.
When nothing to see,
What is ...
Directly under your feet.
Or straight,
Under your nose.
So ...
Mankind risen up,
But ...
Still trample on the spot.
And try to find the answers in the ... Space.
Or just await ...
When someone answer.
Who he is ?
And why ...
He desperately needs a God.
And mostly ...
When he still close,
Alone ...
To time to die.
Strange.
But is truth.
That ...
We are as blind.
When nothing to see,
What is ...
Directly under your feet.
Or straight,
Under your nose.
And don't understand it.
What is our Life.