Kreiva morale

Kazkuomet ir labai, labai seniai.

Gyveno zmones, ant sios Zemes.

Kazkuom panasus i tave, mane, kitus.

Kurie ir siandien, dulkes kelia.

Kazkuom panasus, bet ... kiti.

Dazniausiai, vaikstantys su kaukem.

Ir susisupe i skraistes,

Kreivai kreivu ... moraliu.

O tuomet, zmones, buvo atviri.

Ir nesigedijo, kad jie tik ... zmones.

Dalis, juos supancios, gamtos.

Ir tuo labiau, kad jie, is ten ateje.

Dabar, laikai kiti, kiti ir zmones.

O ka kalbeti, apie iskreiptas morales.

Jie dangsto viska, kas mums duota is gamtos.

Tik va gamtos ... jie uzdangstyt ... negali. 

Per silpnos juju kinkos ir ...

Kreiva morale.

Is po nakties ...

Is po nakties ... 

Prazilusi zole, pabale samanos. 

Saltukas pirmas. 

Isdailino, langu stiklus, baltom gelem. 

Dar ne ziema. 

Dar tik ruduo, bet, jau iseinantis. 

Ir savo ... 

Marga ruba, issinesdamas kartu. 

Kazkur ... 

Uz horizonto. 

Kur saule, tingiai pakyla ir ... 

Taip pat, 

Tingiai, atgal i vandenyna krenta. 

Uzleisdama menuliui, 

Savo vieta, danguje, iki pavasaris pareis. 

Saltukas pirmas ... 

Isdailino, langu stiklus, baltom gelem. 

Zole ... 

Per nakt prazilo. 

Ir samanos, 

Pasidenge baltai, baltai.

Tu, parasyk, kelis zodzius, tik man

Tu, parasyk, kelis zodzius, tik man.

As isgirdau, ne reikalavima, tik prasyma.

Tu, parasyk, kelis zodzius, tik man.

Tarytumei, tai butu, paskutinis pasimatymas.

Su sypsena veide, dar ties tusciu lapu, mastau.

Ka tokio man parasius, mielas man ... zmogau.

Ir apie ka, as tau, galeciau dar papasakot ? 

Kad tu suprastumei mane ir tai, kas skirta tau.

Vaikai mes vieno krasto, 

Vienos zemes ir to pacio pajurio.

Kazkuom, taip artimi, kaip brolis ir sesuo.

Net ir sparnus, vienodai, skrydziui is namu pakelem.

Tik skirtingom kryptim, mes issilakstem.

Tu, link senos, garsios, Elados zemiu.

O as, tenai, kur sauke kraujas vikingu.

Tu, parasyk, kelis zodzius, tik man.

As isgirdau, ne reikalavima, tik prasyma.

O pats, su sypsena veide, mastau.

Na ka gi tokio, man parasius ???

Kad tiktu man ir tiktu tau.

Bet, as manau, mane suprasi ir nesmerksi. 

O ir rasyti, nerasysiu nieko, tau.

Pakile skrydziui, skrydyje, mes savo laimes radom.

Ka galima dar pasakyt daugiau ?

Populiarumas, kaina

Siekiau ispopuliareti.

Gavosi.

Tapau visiems zinomas.

Pastebimas.

Nei nusispjaut, 

A nei pyrstelt negalima.

Nes dabar ... 

Visu esu sekamas.

Nes gavau tai, ko taip siekiau.

Ispopuliarejimas.

O jis ... 

Reikalauja neklausdamas, 

Sumoket.

Savo ... kaina.

Todel, dabar, ieskau kelio.

Kaip pabegti atgal.

Kazkur ... 

Ir i nebuti.

Kad nebelystu kiekvienas. 

Pasidairyti ... 

Kas dedas po mano anklode.

O paskui ...

Dar ir aptarinet.

Ar populiariem, aplamai, sitai dera.

Ieskau atsakymo

Ziuriu, i savo nuosava, veidrodi.

Bet ne ta, kuris kabo ant sienos.

As ziuriu, i savo pustusti, stiklo dugna.

Kuriame, nepaskestanti, skesta siela.

Sako, rase ... lietuviskas berzas,

Dar ne viskas, pragerta gyvenime.

As ziuriu, i savo nuosava veidrodi.

Ten kur skesta, neskestanti, siela.

Neturiu, anei dalgio, nei plugo, nei arklo.

O ir pats, mazai panasus as i berza.

Nors taip pat, turiu, savo sielos veidrodi.

Ne ant sienos, o tik, ant stiklo dugno.

Nezinau, gal del to, isejau i gyvenima. 

Palikau ... gintarini pajuri.

Ir surades, keruzi, berzeli ...

As prisiminiau, iki skausmo, man zinoma krasta.

Kur ant sienos, kabantis veidrodis.

Tartum tylus, sau paciam, mano priekaistas.

Kad neverta, pavirsti i berza.

Bet neverta ir griut, zemen, azuolu.

Stai ir ieskau, dabar, as atsakymo.

Kur suva, tuomet, buvo pakastas.

Kokio velnio, Jonas, sededams Ciuriche.

Kure pasaka, apie Laimes ziburi.