Tu, parasyk, kelis zodzius, tik man

Tu, parasyk, kelis zodzius, tik man.

As isgirdau, ne reikalavima, tik prasyma.

Tu, parasyk, kelis zodzius, tik man.

Tarytumei, tai butu, paskutinis pasimatymas.

Su sypsena veide, dar ties tusciu lapu, mastau.

Ka tokio man parasius, mielas man ... zmogau.

Ir apie ka, as tau, galeciau dar papasakot ? 

Kad tu suprastumei mane ir tai, kas skirta tau.

Vaikai mes vieno krasto, 

Vienos zemes ir to pacio pajurio.

Kazkuom, taip artimi, kaip brolis ir sesuo.

Net ir sparnus, vienodai, skrydziui is namu pakelem.

Tik skirtingom kryptim, mes issilakstem.

Tu, link senos, garsios, Elados zemiu.

O as, tenai, kur sauke kraujas vikingu.

Tu, parasyk, kelis zodzius, tik man.

As isgirdau, ne reikalavima, tik prasyma.

O pats, su sypsena veide, mastau.

Na ka gi tokio, man parasius ???

Kad tiktu man ir tiktu tau.

Bet, as manau, mane suprasi ir nesmerksi. 

O ir rasyti, nerasysiu nieko, tau.

Pakile skrydziui, skrydyje, mes savo laimes radom.

Ka galima dar pasakyt daugiau ?