Ieskau atsakymo

Ziuriu, i savo nuosava, veidrodi.

Bet ne ta, kuris kabo ant sienos.

As ziuriu, i savo pustusti, stiklo dugna.

Kuriame, nepaskestanti, skesta siela.

Sako, rase ... lietuviskas berzas,

Dar ne viskas, pragerta gyvenime.

As ziuriu, i savo nuosava veidrodi.

Ten kur skesta, neskestanti, siela.

Neturiu, anei dalgio, nei plugo, nei arklo.

O ir pats, mazai panasus as i berza.

Nors taip pat, turiu, savo sielos veidrodi.

Ne ant sienos, o tik, ant stiklo dugno.

Nezinau, gal del to, isejau i gyvenima. 

Palikau ... gintarini pajuri.

Ir surades, keruzi, berzeli ...

As prisiminiau, iki skausmo, man zinoma krasta.

Kur ant sienos, kabantis veidrodis.

Tartum tylus, sau paciam, mano priekaistas.

Kad neverta, pavirsti i berza.

Bet neverta ir griut, zemen, azuolu.

Stai ir ieskau, dabar, as atsakymo.

Kur suva, tuomet, buvo pakastas.

Kokio velnio, Jonas, sededams Ciuriche.

Kure pasaka, apie Laimes ziburi.