Kuom kvepia Tau ...

Ar pameni ?
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.
Ne mamai ir ne tėvui.
Ne žmonai, vyrui,
O tik ...
Tau.
Ar ...
Pameni dar ?
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.
Ir koks tai jausmas,
Ir kokios ...
Svajonės naktyje.
Belaukiant,
Tos dienos ...
Kalėdų.
I tas akimirkas,
Kada ...
Žalia ir kvepianti mišku,
Eglutė ...
Į namus parėjo.
Ar pameni ?
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.
Kaip viskas buvo,
Paprasta.
Tada.
Kai Tu ...
Buvai dar vaikas.
O dabar ...
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.

 Aš tau pabelsiu ... 

Aš tau,
Pabelsiu.
Į tavas, sielos duris.
Kada mažiausiai, šito lauksi.
Ir lyg tamsios, nakties ... drugys.
Nebiliai, raidėmis ištarsiu.
Tai ... ko pats,
Garsiai nepasakai,
Bet mintimis, dažnai kartoji.
Ir tau parodysiu, kitas duris.
Kur užrašas ant jų yra.
"Išeiti iš savęs ir nebijoti."
Aš tau pabelsiu, į tavos sielos duris.
Ir ne todėl, kad šito noriu.
Nes pats ...
Seniai prie jų esi,
Ir mintimis, kas kart kartoji.
Tegul pabeldžia, kad ir iš tamsos, drugys.
Ir lai parodo man,
Tą ... užrašą ant durų.
Kur aš galiu ...
Galiu išeiti iš savęs ...
Išeiti ... ir nieko nebijoti.
Aš tau pabelsiu, į tavas sielos duris.
Tik tam, kad iš savęs ... išeitum.
Nes nėr baisiau kai gyveni,
O tavo sielos durys ...
Aklinai užvertos.

Autoportretas ...

Židinys.
O jame ...
Dar gyvos,
Bet, prigesę anglys.
Tamsa.
Už lango ...
Viską gaubianti naktis.
Stalelis.
Žvakė ... be žvakidės.
Ir vaško ašaros sustingę ...
Taip ir nenukritusios, žemyn.
O prieš mane ...
Dar nepaliestas, baltas lapas.
Garuojanti ir skleidžianti kvapus kava.
Sumišęs ... viskio, cigaretės ir .... kavos,
Toks keistas aromatas.
Tarytum raktas.
Skirtas man ...
Atvert vartus, anapus,
Kur gali slėptis,
Vizija mana.
Štai ...
Židinys.
Jame dar gyvos ...
Bet, jau prigesę anglys.
Stalelis.
Ant kurio ...
Vašku pravirkus žvakė.
Ir aš ...
Palinkęs ...
Ties vis dar nepaliestu,
Baltai baltu,
Kažko tai laukiančiu ...
Tuščiu lapu.

Sunku ne skristi

Sunku ne skristi, ne pakilti.
Sunku tiktai ...
Nuo žemės, atsiplėšt.
Ir nugalėti,
Savo aklą baimę.
Dėl to, kas laukia, prieš akis.
Kitas pasaulis.
Kitos ...
Visai kitokios ten taisyklės.
Kur senos, įprastos, nebegalios.
O tau, paliekamas, tik vienas šansas,
Pakilt ir skristi, arba, to nematyti niekados.
O laikui einant, tik ... save prakeikti.
Dėl praleistos, neišnaudotos,
Kažkuomet duotos tau ...
Progos.
Toliau ...
Likimas ...
Ne iš linksmiausių.
Save prakeikt ir keikti kitus.
Išdrįsusius pakilti, skristi ir nebesugrįžt.
Palikusius tave, nors su sparnais, bet vaikščioti žeme.
Kur galutiniam rezultate, tik, susitaikyt su savim.
Ir savo baimę, apkabinus,
Tepasakyt ...
Tu nebijok.
Aš lieku su tavim.