Taškas 

Pats paprasčiausias klausimas, kuris paverčiamas iki durnumo sudėtingu - Ko reikia, kad būtum laimingas ?

Nei velnio nemąstančiam, o gyvenančiam tik jausmais, arba kitaip tariant, emocijomis ... būtinai reikia save apsistatyti visokiausių egoistiškų siekių tvora. Kurioje, būtinai privalės būti - draugystė, meilė, gėris, pakantumas, atjauta ir dar visokio kitokio GĖRIO.

Pasižiūri į visą tai ... palinguoji galva ... ir eini velniop, kur nors, nuo viso šito. Nes, nenoromis, gali pasijausti ne tai, kad ... fizišku invalidu, bet dvasiniu nuskurdėliu. Tokiu ... išmaldos prašytoju.Kuris laimingas tik tuo atveju, kai prie jo einama su ištiesta ranka ir jam kraunama, kraunama, kraunama ...

O ko man, reikia, kad būčiau laimingas ?

Sėdžiu koją ant kojos užmetęs ir užmesta koja, orą makaluoju. Bandau galvot. Ko gi man taip reiktu, kad būčiau laimingas ir kad tokio klausimo nebūtu. Nesigalvoja, kažkaip.

Atsigeriu kavos, pasiimu cigaretę ir užsirūkau.

Pūčiu dūmus, kažkur dangaus pusėn, kuris yra už lango stiklo, o pats žvilgsniu klaidžioju po pilkai melsvą, aklinai aptrauktą rudens dangų. Iš kurio laikas nuo laiko iškrenta purškiančio lietaus dozės.

Ir čia, atmaskatuoja mano šunėkas. Laimingas ... kaip rublis. Pašoka, atsiremia priekinėmis letenomis į krėslo kraštą ir lyg klausdamas - Ei ... kaip jauties bičiuli? - iškiša savo liežuvį. Tarsi tyčia mirktelna akimi ir atsistūmęs nulekia atgal, su savo svarbiais jam reikalais, kažkur kambarin.

Atsigeriu dar kavos, užtraukiu dūmą. Kažko tai norisi.

Ištraukiu subinę iš tokio patogaus man krėslo ir pėdinu ling baro. Ten prisipilu viskio, pasisuku ir grįžtu į mąstymo pradžią - krėslan.

Dieve aukštielnikas - pagalvoju atsisėdęs. - Kaip reikia sau ir pačiam sujaukti gyvenimą, kad imti ieškot subinėj razinkos.

Užgesinu besibaigiančią cigaretės nuorūką peleninėj, prisidegu sekančią ir išgeriu šlakelį viskio.

Gera ... Beprotiškai gera. O dar ta raminanti muzika skilndanti iš grotuvo.

Taip ... Reikia būt begalo dideliu egoistu, kad užsiduot tokiu durnu klausimu, kaip ieškojimas - Ko reikia, kad būtumei laimingas.

Juk vis dar turiu - dvi rankas, dvi kojas. Rodos, net galva ir ta ... yra. Sveikata sušlubavo? Tai juk neguliu mėsinėjamas operacinėj.

Užsitraukiu dūmą ir toliau bandau gainiot mintis. O kad lengviau ir maloniau tai būtu daryti ... nuryju dar vieną gurkšnį viskio.

Staiga, nei iš šio nei iš to, kaip sakoma - Lygioje vietoje ... prapliumpu juoku. Tokiu beprotiškai geru, iki ašarų, kad vos neiškrenta viskio stiklas iš rankos.

Velniai mane rautu ... Kad mane Perkūnas ... nutrenktu. Kokio velnio dabar man parūpo toks durnai durnas klausimas ??? Ar aš tikrai neturiu kas veikti, kad imti inkšti, koks aš nelaimingas?

Viskas ... Baigiu gert viskį, baigiu rūkyt ir čiumpu mašinos raktelius.

Koks mano reikalasdel to klausimo -  Ko reikia, kad galėtum būtumei laimingas?

Laikas spaust nusipirkt rūkalų, degalų, degalų sau, kokio nors skanumėlio sau ir visiems. O paskui krist atgal krėslan ir užsiimti tuom, kas man labiausiai patinka.

Tiesa ... reiktu paskambinti daktarui. Bet nepasius. Lai jam būna Adventas ... o tuo pačiu ir man.

Kalėdos ant nosies ... O ne sušikto klausimo paieškų metas.

Taip kad ... manęs jau nėra.

Aišku, niekur nesidėsiu ir pasirodysiu kiek vėliau. Bet dabar ... Dabar dedu tašką.

Taškas.

Garuose ... 

Nupyrpinau vonios kambarin, atsukau vonios kraną ir paleidau karštą vandenį taip, kad pasipiltu garai. Paskui, atitraukiau dušo užuolaidas, ir tą pačią operaciją pakartojau su dušu.

Užtraikęs dušo užuolaidas su velniška šypsena, nužiūrinėdamas, kaip renkasi garai ir trindamas delnus, išsliūkinau iš vonios kambario.

Tuomet nupėdinau virtuvėn. Kur užstačiau virti arbatinį, prisibėriau kavos ir cukraus į puoduką. Stovėjau maišydamas kavą su cukrumi ir jau mėgavausi, būsimu pasisėdėjimu garuose, po karšto vandens srove. Kur rodos net jaučiau silpną sieros ( sieros vandenilio ) kvapą nuo karšto vandens.

Bet čia, šovė dar viena mintis. O kodėl tik ... kava ? Kodėl tai negalėtu būti, tarkime, kad ir ... pagerinta kava ?

Todėl, pastatęs puoduką ant satalo, išdūlinau kambarin pasiimti paskaninimo iš baro.

Savaime aišku, kur ten būsi nepastebėtas, sėlinantis pasieniais su buteliu rankose.

- Ar kavą darysi ? - atsklido žmonos gudrus balselis kaip lapės.

- Ugu ... Kavą ... - atsakiau pats, nes kaip ir nebeliko nieko kito ką atsakyti.

- O tu ... Man draugas, ar šiaip ... tapkė ? - Dar gudresniu balseliu pračiulbėjo nuo sofos žmona ir susiraitė jos kaputyje, po savimi pasėsdama kojas ir taip gudriai gudriai, žiūrėdamą kažkur, į kambario lubų kampą.

- Na ir ... - specialiai perklausiau.

- Vat žinok ... Kažkoks, slaptas įtarimas, mane kankina, kad tu, nori man, padaryti ypatingai skanios kavos ... - tęsdama savo svarbius turinėjimus viename iš kampų, pratarė žmona.

- Okyz ... Bus ... pasakiau jai ir jau ruošiausi nert iš kambario.

Kuom mane ji žavi, tai ... Kai reikia ... iš jos žodžio nešpeši, net jei ausin šnibždėsi:

- Kalbėk Varava ... Aš išversiu ...

Ir kaip paprastai ... vietoj atsakymo, pats sau sudainuoju posmelį iš dainos - Drug, ostav pakuryt, a v otvet ... tišyną ...

O kartais, va taip, kaip dabar ... nespėjus net pavarų perjungti, tave OP ir ...

- Bet tu juk žinai, kad tu ... nori man prie kavos ... ir to pyrago papjaustyt.

O kadangi, manęs jau laukė, mano malonumai garuose ... Linktelėjau galva ir sprukau pro duris..

Greitai susimaišiau ir antram puodukui kavos, papjausčiau pyragą, apipyliau mėlynėmis ir užridenau keltą brašlių. Viskas. Dabar tik į kiekvieną puodelį paskaninimo ... Visą tai garai išplakt, užpilti verdančiu vandeniu ir ...

Šuoliais, kaip geras briedis, nuliuoksėjau kambarin, puodukas kavos damai ... pyragas su prinčindalais ... nustebusiai damai .... Man ... atatinkamai pliaukštelėjimas žandan, bandymas pagauti už sprando ... Bet aš jau liuoksėjau atgal virtuvėn, pasiimti savo puodelio ir ....

Jargau sviontas su visais savo kleckais ... Dzievuli tu ... Kaip gera sėdėti garuose ... prieš akis tik besiraitantis balzganas rūkas, ant kupros, postiprės srovės masažas, burnoje pasakiškas skonis ir malonumo ... jūros ... okeanai.

Nežinau ... Net neįsivaizduoju, kas ką jaučia kažkur Turkijoje, Kipre ar dar velniai žino kur. Bet man ... Čia ... Čia ir dabar ... tai buvo viskas kartu sudėjus ... O gal net ir daugiau. Nes buvau savo namuose, savo dušinėj ir žinojau, kad iki lovos ... bet kokiu būdu nusigausiu.

Sėdėjau ... Mažasi gurkšneliais gėriau karštą pastiprintą kavą, Ir mėgavausi ... Mėgavausi tokiu paprastu malonumu. Nuo ko lipo akys, o pats, rodos sėdėjai kažkur tropikuose ....

- Hi hi hi ... - išgirdau šnarant dušo užuolaidą.

Pramerkiau akis, mestelėjau žvilgnį jų link. O ten ... Garuose ... stovėjo žmona, kuri nusimetinėdama nuo savęs drabužius ir kaip kipšiukas šypsijosi man pro užuolaidos plyšį.

- Sakai ... tyliai praslinksi pyragais mane apstatęs ? Neišdegs ... - tarė ji man, pasiimdama savo puoduką ir lysdama pro užuolaidų plyšį manęs link. - Slinkis niekšeli ... Ir pasakok, kaip fašistus į kaimą atvedei, kaip pirmininko trobą pakūrei, ir nuo ko viskas prasidėjo ....

Žiūrėjau į ją, juos nuostabias krūtis, klubus ... kurie vos matės pro besivartančius garus ir galvojau - Na ir kokiam velnui, reikalingos Maljorkos ??? Kuomet čia ... garuose ...

Ech ... Garuose ...