Kaip turi but sunku ...

Kaip turi but sunku, kuomet bijai saves.
Bijai ir gedijiesi, to, koks tu esi.
Kuomet svarbiau, ne tai, ka padarysi.
O kaip ivertins tie ir tie ka pasakys.
Kaip turi but sunku, kuomet bijai saves.
Ir net gyventi, tik, vardan sventos ramybes.
Bet niekuomet, gyvenimu savu.

Be yourself

Just close your eyes and try to open soul.
Now, do you hear what says, white grey Atlantic ocean ?
And what about, so mysteriously telling sand ?
Just close your eyes and try to open soul.
Release yourself from the daily worries, problems.
Because, you have the opportunity, to make yourself ...
Feel different and better, as you are in this life.
Just close your eyes and try to open soul.
Be yourself for a short while.
Without this crazy humans world. 

Nes tik zmogus ...

Gyvenimas paprastas, bet tuo paciu ...
Jis toks, jis toks sudetingas.
Kol jo sudetingu, nepadaro zmogus.
Ir tai, labai, viskas paprasta.
Nes tik zmogus ...
Sudeba viska sujaukti, siekdamas tikslo.
Pasiekes, ieskoti kaltu.
Save pateikdamas angelo ivaizdziu.

Kava, kava, kava ...

Kava, kava, kava ...
Juoda, tarytumei smala.
Be jokiu priedu.
Kava, kava, kava ...
Is ryto, diena, vakare ir nakti.
Kava, kava, kava ...
Pagardinta, pakeiciant josios skoni,
Ivairiausias priedais.
Kava, kava, kava ...
Su cigarete, prie vysniu likerio taureles.
Ar stiklo gero viskio, brendzio.
Tik negadinant jos ...
Su pienu. 

Белые начинают ...

Белые начинают, ход, за чёрными.
И это правило, этой игры.
Белые начинают, ход, за чёрными.
Только вопрос ...
Кто победителем выйдет из игры.
А позже, снова ...
Белые начинают, ход, за чёрными.
И каждый раз ...
Кто победителем выйдет из игры.

Zadeti ...

Kazkaip nepamenu. Vat garbes zodis, nepamenu. Nors taip noretus ... O jei dar ir prisiminus, kad tuom ir gyventa buvo ...

Norais ? Ne ... PAZADAIS ...

Paklausi, kas gi zadejo ? Ogi tie patys, kaip ir dabar. Tie patys, kurie ir iesko, asiliuku ilgomis ausimis. Tik siandienai, ju jau nesuskaiciuojamai daug. Ir ne siaip sau, daug. Siandienai, tai jau seimyninias tradcijas bekuriancios mazumos, bet ne tos mazumos, kur mazumos, o zadanciuju mazumos.

Tiesa pasakius, kazkas bendro su mazumomis, yra. Nes visu krasto zmoniu atzvilgiu, jie ir elgiasi tarsi butu, tos, mazumos.

O pazadai ...

Sako, kad kursim Geroves valstybe ....

Bet sako, kad mums paprasciausiai butinas, kapitonas Lietuva, kuris turi skubiai prisijungti prie kapitono Amerika ...

Taip nekencia Rusijos, kad nusprende, o ir pazadejo buti energetiskai nepriklausomais nuo jos. Ir ... Patyliukais perka, tos, nekenciamos dujas ... Europoje ...

Zadejo ...

Ir dabar zada.

O kaip kitaip, jei dar yra kam. Zadeti ...

А я лиш эхо ...

Покрыта, словно серебром, трава ...
Напоминала волосы мои, которых, давно коснулся иний.
А в океане, стоящая скала ...
Была похожа на меня и на мой образ жизни, война одиночки.
Туман, словно шатаясь, пьяный ...
Да, точно такой же, как и я сейчас когда пишу.
Что то прикрывая ...
А что то, просто пряча, про меж строк.
Как это делали ...
Многие века, давным давно и до меня.
А я лиш эхо ...
Повторяюще то, что уже было и то, что сказанно. 

Tie, kam reikia

Kvailiams nebutina sakyt, protingiems ...
Jie ir taip, supranta.
Nes tik kvailys, visuomet, nepatenkintas ir pyks.
Kad butent kvaili ...
Net jeigu jis, su diplomu, vistiek, kvailiu vadinam.
Stai, vien del to ...
Kartais sunku, palikti savo minti, nepridengta.
Ir tenka, tenka ...
Tarp eiluciu jas palikt, nematomas plika akim.
Kur jas ir suranda ...
Tie, kam reikia.

Galiu, bet ...

Sventa ruba, sventa kauke,
As galiu ant saves uzsitempt.
Tiktai klausimas, labai paprastas ....
Ka ruosiuosi, ar noriu apgaut.
Sventos karves, sventi jauciai.
Kur nespjausi, buriai nekaltu.
Matomai, tiktai as nusidejelis.
Stoviu plikas, be kaukes, be rubo.
Ir be noro, tapti, sventu.

Klausiu ...

Tiktai dabar, saves, daznokai klausiu.
Ar as gerai, teisingai, gyvenau.
Nors dar, manam gyvenimo kely ...
Greiciausiai laukia, dar ne vienas posukis.
Taciau, jau nesinori pakartot klaidu.
Ir gaisti laiko, svarstant ...
Ka vel, ne taip, as padariau.

Oooo taip ...

Oooo taip ...
Kaip teisus tie, kur sako.
Jis nesiskaito ir i visus auksto ziuri.
Nors nesuprantu, o kas cia gali buti keisto.
Kuomet is ties, jau toks esu.
Nors nepatinka.
Niekam.

Kitoks ...

As pats esu kitoks, nei tu.
Ir mano zeme, kitokia, nei tavo.
Tu gyveni, su savo Likimu.
O va manajam, tenko taikytis.

Ant kranto ....

                                                                              Ant kranto ....

Vat nezinau, kaip ten buvo pradziu pradzioje. Na, tikrai nezinau, o ir esu tikras, kad to niekas nezino. Bet ... Kaip ten bebutu, viena diena, gyvenimo kelyje, atsiradau ir as. Savo valia, ne savo ... Prievarta isgrustas is tuometinio Rojaus, ar ne ... Bet kad svetimi tame figuravo ... Tai faktas. 

Ir stai tame kelyje, pradzioje atgulejes, veliau atsliauziojes man priklausoma laika, viena diena atsistojau ant savo nuosavu dvieju ir ...

Taigi ... Neziurint i tai, kad nuo mazens stukseno per maumuoneli, kad esu asmenybe, kad turiu prigimtines teises ir kad pagaliau, esu - laisvas ...

Pamenat ? Pasakojimo metu, apie tai kaip atsiradau, paminejau, kad dalyvavo ir kazkas svetimas. O gal net ne vienas. Svetimi.

Tai stai, tu, svetimu, mano gyvenimo kelyje buvo ne vienas, ne du ir net tukstantis. Pro juos, tekdavo braute brautis. Ant tiek ju buvo tirsta. O kad aiskiau butu matomnas vaizdialis, tai pasakysiu, kad tai labai panasu, kuomet tu neri i jura, bet visas jos pavirsius padengtas velniai zino is kur susirinkusiu meduzu, lyg i paskutini mitinga, kur pagaliau turejo buti nuspresta - Ar reikalingos smegenys ... ? Ir neriant per ta mitinguojancia kose, du metrus tarytumei smigtum per koslena. Kuri tartum bandytu tave sulaikyti, kviesdama neisipisineti, ir tapti tokiu paciu, kaip ir visi.

Va ... Tame gyvenimo kely, bet viso to, kad pilna visokiu duobiu, kliuciu, ar siaip, pilnam visko paivairinimui dar ir meslo bandu ... Tai tu, niekuomet nebuvai vienas ir jau juo labiau pats sau. Kur kiekvienas stengesi tave aukleti, uztraukti ant savo kurpaliaus. Ko pasekoje, dumdavai lauk is to kelio kaip akis isdeges ir nesvarbu kur. Nors niekur kitur ir negalejai, kaip tik i pakele, ar tiesiu taikymu i griovi. Kur siek tiek atsiputes ir prisuostes keliamu dulkiu tame gyvenimo kelyje, turejai pasirinkimu sauja, kaip ir kur testi savo kelione.

Bet stai, atejo tokia diena, kuomet jau esi pasiekes visiskai kita lygi ir kur tau nebeliko rodikliu. O kiekvienas norintis, ar gero linkintis, jei nesusipranta patys, tai tavo pagalba gauna atatinkamas kryptis ir lieka vepelnikais ziopcioti su vieninteliu klausimu - Kaip ? Juk negali buti savarankiskas ir nepriklausomas ...

O tuo tarpu, as jau pasitraukes is to kelio, tik si karta ... As jau sedziu ant kranto. Kur vandenynu osimas tave nuteikia atsipalaidavimui, o beribis dangus, savo zydru meliu ir su retais, tarsi balto puko debesukais, leidzia pasinerti i svajones, fantazijas.

Taip. Pasitraukimas is kelio, butinas. Jis paprasciausiai, reikalingas, kad susivoktum, kokiam velniui is viso esi kelyje, kur niekas taves nei lauke, nei pasiruoses tau uzleisti jame vieta. Tavim pasinaudoti ? Taip. Tave stumtelti i prieki ... ? Niekada. Konkurencija. Ir pagaliausia, paprasciausias pavydas.

O stai cia, jei gimei ne tai, kad su smegenimis siek tiek didesnemis uz kolibrio, o dar ir su instrukcija, kaip prarasti smegenu nekaltybe ... Tikrai yra tikimybe, o ir galimybes, butent tau, kad ...

Ant kranto ...

O velniai zino, ar dar noresiu islysti i ta gyvenimo kelia ir eilini karta, jame, dar karta pasimaskatuoti. Kas niekuom kitu nesibaigia, kaip zaibu nuosavon puses issaukimo ir sreliu susirankiojimo pilna subine.

O ant kranto ... Ramu.

Gera.