Debesys ...
Debesys ... Grazus tokie. Tarsi vatiniai,minkstuciukai ir pusti. O kai kurie, tartum plunksnos. Pavieniai, padriki, ar net susimete i dideles kruvas, ar net ... kalnus.
Debesys ...
Po jais, zydra zydra melyne ... Virs ju, tamsus kaip smala ... Kosmosas.
Na, ne visai tamsus. Ten taip pat, kazkas mirgcioja, spingsi,ar tarsi ispustais veizolais, nemirksinciai spokso kazkur, velniai zino kur.
Ant vieno debesies krasto, o tiksliau ties jo krastu ... pleveno, ar kabejo ore, balzgani, bet persisvieciantys ... net nezinau kaip juos pavadinti ... labai panasus, o gal tik primenantys zmones, dariniai. Sielos ...
Taip taip ... Tos pacios sielos, kurios, pas ka su paskutiniu atsikvepimu, pas ka su paskutiniu pyrstelejimu, islydo is savo ikalinimo vietu - kunu ir ...
Kaip ten bebutu, bet tai buvo ... sielos. Kazkuomet turejusios galimybe buti ant Zmemes, ja dziaugtis ir jos turtais naudotis. O dabar ... ba ba. Tik debesai, tik zydras melis apacioje ir tamsus kosmosas virs ju.
Va ... Stovi vadinasi, oi ... plevena. tos kelios sielos virs debesies pakrascio ir spokso zemyn. Ten, i ta zydra melyne, kurioje tingiai sukasi Zeme.
- Na, gerbiamieji ... Ar dabar ... aisku, kas buvo ta, Gyvenimo prasme. – tare viena masliai.
- Nea ... – trumpai, bet drutai, atsake kita.
- Jup ... Velniai zino. – iskose kita ir jau buvo bebandanti pasikasyti kaip iprasta maumonelio srytyje, ale nei ranku ... nei maumonelio. Dvasia juk, po perkuneliais. Dvasia, kuriai kuno ir jo ataugu visiskai nereikia. Bet iprotis ... gyvas.
- O zinote ... – dar viena is saves ispaude, – As nesuprantu kitko, o kokia viso to prasme, kad mes dabar cia.
- Na taip. – atsake pirmoji.
- Jooo ... – istempe antroji.
- Aha ... – lyg atsiduso, lyg patvyrtino trecioji.
Ir vel isivyravo tyla. Dangiska.
Bet neilgam, nes jiems taip beplevenant ties tuo bebeso krastu ... prie ju prisiartino kita – dvasia. Ir aiskiai buvo matyt, kad ji stengesi kazkaip, ar tai issiskirti is visos tos aplinkos, ar siaip, pabrezti, kad ji ne tokia kaip visos sielos ir lengvai pulsavo skysta, ruzava, spalvele.
- Ar negaletumete pasakyti, kokia cia vieta ? Kur as pakliuvau ?
- Kur, kur ... ? Ten pat kur ir mes. – burbtelejo pirmoji siela neatitraukdama demesio nuo zydryneje besisukancios Zemes.
- O jus, galetumete buti nors kiek mandagesni ir parodyti siek tiek demesio, kai su jumis kalba dama.
Cia lyg pagal komanda visos trys sielos pasisuko atvykeles sielos link.
- Nu jooo ... – trumpai istare antrojji siela.
- Ka-kas-tro-fa ... – suniurmejo trecioji.
Ir tik pirmoji, siek tiek pasislinkusi atvykusio pusen, kiek pasilanksciusi i viena puse, i kita ... Letai istare:
- O tu save ... matei ??? A lia moterie ...
- Kas per tonas ??? Is kur toks neisiauklejimas. Cia ka ? Nera nei vieno padoraus vyriskio ???
Visos trys sielos, kaip susitariusios, apsisuko ir siek tiek pasistengusios, suformavo kazka panasaus i subines, atkistas atvykusios ir nepatenkintos sielos link.
- Chamai ... Chamais buvote Zemeje, chamais likote ir Dangun pateke. – sniokste, o gal tik snypste, neivertinta vertinimo issiilgusi.
I ka, tos trys sielos, atsake dar daugiau persigrupuodamos ir jau sufomuodamos viena didele didele subine.
Nepatenkintoji, galbut ir dar kiek butu pasiskeryciojusi, bet trenke zaibas, kazkas sucirske, sutreskejo, sausai pokstelejo ir vel stojo tyla.
O aplink ... debesys. Ramybe.
Trys sielos persigrupavo, vel igijo joms iprasta beforme forma ir zvilgeterejo viena i kita.
- O ka ? Jei ji, istikruju, buvo moteris ? – paklause pirmoji.
- Ir koks tau skirtumas, kai tu dar aplamai ... niekas – dar abejingiau istare antroji.
- Na jooo ... – su giliu liudesiu, tare trecioji. – Ten, apacioje, buvo nors kazkokia prasme. Buvai vyras, tai galejai det per vepelnika , kad apsilaizytu ar tiesiog isdulkint. Toks saldus kersto malonumas. O dabar ...
Trinktelejo dar vienas zaibas, kuris plyso i tris sakas ir po kiek laiko pasigirdo vienas po kito trys sausi pokstelejimai.
Ir vel isivyravo tyla. Ramybe.
Is salia susigrudusiu debesu islindo dviese, su kortomis rankose.
- Na, kad boba istrenkei is Dangaus suprantu. O kur tuos tris padejai ir uz ka ? – paklause pirmasis.
- Moteris ... Moteris ji. Supratai ??? - piktai paklause antrasis pasisukdamas i pirmaji.
- Gerai, gerai,gerai ... – sypsodamas ir kiek lengvai atsitraukes i sona, atsake pirmasis. – Jei tik nuo to kazkas keiciasi ...
- Eik po velniu ... – vis dar piktai tare antrasis.
- Atsiprasau ... Kur man eit ??? – nustebes paklause pirmas.
- Tpfu, kad juos kur sunys ... Kaip jie uzkniso. – istare antrasis ir paleido zudron erdven dar viena zaiba.
- O dabar ka padarei ? – jau su ironija istare pirmasis.
- Ka ? Ka ? Ka ? Pagal susitarima ... Visus tris pasiunciau i Romos laikus. Kur ta ... moteri ... tpfu, kad ja kur cuckiai ... Ta boba, pasigaus tie trys, ja isdulkins per visus galus ir paskui parduos i viesnami. Po ko vienas taps mano zodzio skleideju ir ji prikalens prie pagalio, kitas zymiu filosofu neigianciu mano esybe, o trecias ... Nors ko cia as aiskinuosi tau? Tu islosei, as ivykdziau tavo salygas. Einam pratesim, nes turiu gi as, nors karta, pries tave atsilosti.
- Pabandymas ne isbandymas. Eiva, kad dar vis noro yra. Eiva ...
Aplink vien debesys. Grazus tokie. Ramybe ... Tyla.
Kazkur apacioje, vaiski zydryne. O virsuje ...
Kame viso to prasme ???
