Kad jis toks pat, kaip mes ...

Atėjo ...
Buvo ... ir ėjo.
Jo kelias ...
Tęsės tolyn ir aukštyn.
Ir mes ...
Gėrėjomės juo.
Tyliai viduje ... pavydėjom.
Kad jis ...
O ne aš, lygus žvaigždėm.
Reikėjo ...
Mūms jo ... reikėjo.
Bet ir apspjaut,
Mūms reikėjo ... ant jo.
Nes mes ...
Tyliai pavydėjom.
Kad jis, o ne mes, tapo lygus žvaigždėm.
Mes jam neatleidom, ten ...
Kur jis suklydo.
Ar kartais ...
Kai jis tenorėjo būti žmogum.
Nes mes ...
Tyliai pavydėjom.
Ir jau net neprašėm,
O jau reikalavome būt be dėmių.
Ir tuomet ...
Kai jis ... Išėjo ...
Mes puolėme lukštent ...
Koks buvo jis,
Ir kaip mes jį ... mylėjom.
Pamiršdami tik vieną,
Kad jis toks pat, kaip mes ...
Tiktai pavargo, su mumis ... gyvent.