Pirmas mano ledas

Noriu... Nenoriu ... O kas klausia ??? Yra žodis reikia ir kvit.

O ten lauke ... tamsa, vėjas, šaltis ir velniai žino kas dar - nei lietus, nei sniegas lietaus pavidale.

Va ... Pėdinu lauk tempiamas šunėko, kuriam ir pasivaikščiojimas ir gamtiniai klausimai. O man ??? Tiesiog prievolė ... Gal ir ne prievolė, bet gaila, kad gyvūnas kankinas. O dar tokiomis akimis pasižiūri, kai lauk prašosi ...

Vienu žodžiu ir nesikeikiant - Jobt tvaju maaaaa ....

Lauke vėjas pastvėrė striukės skvernus, atlapojo lyg daržinę ir tafai tikrinti mano atsparumą šalčiui. O ką ten tikrinti ... ? Iš durnumo galima buvo ir taip ... atsilapojus lapnoti per šlapią žolę, pakiužusią žemę, bet ... Be vėjo juk ... keistu būdu, iš dangaus, dar ir šlapumo šiokio tokio taškės.

Tad ... Susisukiojau skvernus, pasigavau užtrauktuką ir ... nors iki pusės, bet pridariau vėjo atlapotas daržinės duris.

Taip ... Ruduo ...

Jokio malonumo, iš šilto būsto, subinę ištraukus laukan. Net cigaretės in dantis nėra fantazijos įsisprausti.

O cucikas ką ??? O gi nieko. Patenkintas visas.Laksto, net išsišiepęs. Pas jį savi reikalai.

Va taip ir braidžiau, po tą tamsą, vėją, ir tą ... neaiškų ką - nei leitų, nei sniegą.

O čia dar cucikui vis toliau kažkur norisi, kažką užuodžia ... Ir pėdinu keikdamas tą dieną, kai sutikau, kad namuose atsirastu tas kailio gabaliukas.

Taip besivaikštant, prieiname nei prūdą, nei balą, kuri niekuomet nedžiūsta. O ji ... O ji pasirodo ... pasidengusi pirmu ... ledu.

Va ...

Pirmas mano ledas šiais metais.

O jei taip ... Kaip gi čia jo neišbandžius ??? Ir išbandžiau ...

Dabar vėl jaučiu tą patį, kaip kažkuomet tolimoje vaikystėje. Nes batai ir kelnės ... džiūsta. Aš sėdžiu plika subine ir gurkšnoju savo gėrimuką, o šalia manęs cucikas. Laimingas laimingas .... Kad jis ... pasivaikščiojo ledu, o aš ...

Nieko nebus ... Reik insipylti dar, prisidegti cigaretę ir ... dar kart pasidžiaugti. Juk šiandien buvo pirmasis mano ledas.