Lyg veidrodyje, pamatai

Štai ...
Labas rytas ...
Dar viena, laba diena.
Pavasariniai lietūs, žemę prausia.
Ant stalo, pustuštė, bonka ...
Dar vienas, kalendoriaus,
Lapas žemėn lekia.
O ten ...
Už lango.
Kažkur, tarp debesų.
Baltu žaibu, žuvėdra nardo.
O aš, prie stalo ...
Jau nebesurenku minčių.
Ir nėr kaltės tame,
Kad pustuštė bonka ant stalo.
Tiesiog ...
Ateina kartais laikas.
Kai pats save,
Staiga ...
Lyg veidrodyje, pamatai.
Atrodo ...
Kad eini keliu, o kelias ...
Kelias,
Rūpus miltai ...
Baigias.
O čia ...
Ant stalo,
Pustuštė bonka.
Ir mintys, tarp kurių,
Bandau kažką ... pagauti.

Aistra ...

Dažnai ... oi kaip dažnai, išgirstame žodį - Aistringas ... Aistringa ... Aistra ...

Ir iškart, mus aptraukia kažkokiu magijos rūku, į kurį, norėtusi pasinerti kiekvienam ir kiekvienai. Nes ten ... tame rūke, turėtu būti kažkas, kas išneša už šio pasaulio ribų. Kas rodos, kūną, paverčia bekūnių, o siela ... kaip tik, rodos, įgauna kūną.

Ten ... tame įsivaizduojamame ir mistiniame rūke, turi būti viskas, kas šiaip tik kiekvieno giliose ir nedrąsiai, bet drąsiai pašėlusiose svajonėse, kur save įsivaizduojama, mažiausiai ant Olimpo kalno po žvaigždėtu dangumi. Kur visas dėmesys, sutelktas, tik tau ... tik tau ... tik tau ...

O tu, tuom mėgaujiesi ... Dusti nuo tavo vidų užplūstančių jausmų ...

Kuomet net akys, rodos jau nieko nebemato, tik besisukančias, pašėlusiu greičiu, žvaigždes. Tarp kurių, kartas nuo karto, įsimaišo tai tave ryjančios akys, tai rankos, kurios rodos prasmenga į tave, o tu jas. Tai lūpos ... kurios slysta tavimi ir tu, jau nebenori nieko, tik to drugeliško prislietimo, nors čia pat ... norėtumei įsisiurbti į jas ir jų ... niekad, niekad, nebepaleist.

Ir tame rūke, tiek daug dar visko ...

Tiek daug visko ir ... jis ... pasirodo taip sunkiai pasiekiamas.

O juk taip ... norisi ...

Atrodo, kad tu, paprasčiausiai tam esi sutvertas, o ir kitaip būti negali. Bet ...
Noras yra, o tas magiškas rūkas ... kaip ir magiška vaivorykštė ... tolima ir nepsiekiama.

Nors ne ... Vaivorykštę ... net naktį galima pamatyti.

Netiki ???

O be reikalo.

Tai visiška tiesa. Naktinės vaivorykštės egzistuoja. Jos ... yra. Bet ...

Toks juokingas žodelytis - " Bet " ir kaip jis gali viską keisti, ir staiga pavirsti neprieinamumo kalnu.

Tam, kad pamatyti naktinės vaivorykštės pasaką, pasinerti į tai ... tu turi padėti nemažai pastangų.

Lygiai taip pat, kaip ir ... patirti Aistrai ... reikalingos pastangos.

Nors ... Nors ir vien pastangų ... bus maža.

Tam reikia turėti ir laisvą, laukinę, nežabotą sielą. Kuri, negali būti tik dėl ... savęs. Ji pati, jau, turi būti dalimi Aistros, kad galėtu susilieti su kita, tokia pat siela ir sudaryti vieną derinį, vadinamą - Aistra.

Tas mistinis rūkas, kuriame laikas praranda bet kokią prasmę. Erdvė išskysta ... ir išnyksta. O pats nebežinai kas esi ir net nebesvarbu ar esi, nes yra tik vienas nenumaldomas noras - Skęsti ... skęsti ... skęsti tame rūke. Net kai jėgų rodos nėra, o akys, nebepajėgios atsimerkti ir oras, gaudomas lyg ant kranto išmestai žuviai ... tu vistiek ... tenori skęsti tame rūke.

Bet dažniau pasilieka tik vienas kelias ...

Skęsti svajonėse.

Ir tikėtis, kad ... Kada nors ir tau, ateis dar tavo, tas nežemiškas rūkas ir tave pasiims su savimi.

Ir jau nebeįdomu, kas tai yra Aistra, kaip ji pasiekiama. Nes tu ... paprasčiausiai tiki, kad tai ... turi ateiti.

Turi ... bet niekada ir pas nieką nevaikšto.

Yra tik vienas kelias pas ją - Eiti pačiam.

Arba ...

Arba gražiai nusvaigus, kaip būtu gerai, gyventi toliau, tik su ... iliuzija ... apie ją.

Kad jis toks pat, kaip mes ...

Atėjo ...
Buvo ... ir ėjo.
Jo kelias ...
Tęsės tolyn ir aukštyn.
Ir mes ...
Gėrėjomės juo.
Tyliai viduje ... pavydėjom.
Kad jis ...
O ne aš, lygus žvaigždėm.
Reikėjo ...
Mūms jo ... reikėjo.
Bet ir apspjaut,
Mūms reikėjo ... ant jo.
Nes mes ...
Tyliai pavydėjom.
Kad jis, o ne mes, tapo lygus žvaigždėm.
Mes jam neatleidom, ten ...
Kur jis suklydo.
Ar kartais ...
Kai jis tenorėjo būti žmogum.
Nes mes ...
Tyliai pavydėjom.
Ir jau net neprašėm,
O jau reikalavome būt be dėmių.
Ir tuomet ...
Kai jis ... Išėjo ...
Mes puolėme lukštent ...
Koks buvo jis,
Ir kaip mes jį ... mylėjom.
Pamiršdami tik vieną,
Kad jis toks pat, kaip mes ...
Tiktai pavargo, su mumis ... gyvent.

Dar vienus sparnus ...

Diena,
Po dienos,
Gyvenimas, bėga.
Ir aš, tame, ilgam kelyje.
Pakilęs, tarytumei, paukštis.
Pakilti link saulės ir ...
Per Pasaulį,
Keliaut.
Bet ...
Diena,
Po dienos,
Gyvenimas, bėga.
Ir savo vaidmenį aš, jaučiu, atlikau.
Todėl, žinau, laikas jau trauktis.
Nuo scenos be gailesčio,
Ar liūdesio ... sau.
Nes aš,
Vaidinimą savo,
Baigiau.
Diena, minutės, sekundės ...
Ir jų vis mažiau.
Bet ... ne.
Aš taip, paprastai,
Nepasitrauksiu.
Dar kartą, pakilsiu ir..
Jau vėliau, galėsiu sau ... krist.
Sparnus suglaudęs, tenai ...
Pasitikt ...
Dienos, minutės, sekundės.
Kad ten,
Ir iš naujo ...
Dar vienus, sparnus, sau gaut.
Ir daugiau, jų, jau niekad ...
Nebesuglaust.

Aš ... Naktimis nemiegu

Aš ...
Naktimis nemiegu.
Aš ...
Naktimis stebiu.
Ten ...
Danguje nakties nušvinta.
Kažkas tokio ...
Ką perduoti žodžiu, ar apsakyt sunku.
Kiekvieną kartą ...
Žaviuosi, tarsi mažas vaikas.
Šiaurės pašvaistė ...
Kurią, atrodo, jau seniai pažįstu.
Tačiau ...
Kas kart kitokią pamatau.
Šiaurės pašvaistė ...
Naktyje ...
Kažkuom tai panaši į Laumės juostą.
Kurios ...
Aš laukdavau vaikystėj po lietaus.
Dabar ...
Dairaus po naktį ir žvaigždėtą skliautą.
Ir laukiu ...
Kol pašvaistės ims mirgėt.
Todėl ...
Aš naktimis nemiegu.
Bet laukiu ...
Šiaurės pašvaistės šokio.
Kurio ...
Negalima perduoti jokiais žodžiais.
Nebent ...
Pakviest kartu į naktį, tam, stebuklingam šokiui.
Kuris ...
Toksai romantiškai gražus.
Bet ...
Kas tie žodžiai, jeigu ...
Norint suprasti,
Reikia pačiam, Šiaurės pašvaistę, pamatyt.

Linksmo žaibo jūms in subines

Kiekvienas šmikis, nors kiek pramokęs rašto, paskaitęs vieną ar kitą rašliavą, kito tokio paties šmikio ... ima postringauti apie gyvenimo prasmę, svarstyti ne savo mintimis - O kas yra Gyvenimas ?

Na ... Tai kas tas ... Gyvenimas ?

Seniai ... daugelis metų prieš mus jau yra pasakyta - Via est Vita. ( Kelias yra gyvenimas. )

Kodėl kelias ? Keistas klausimas šiaip jau ... Juk sutverti su kojomis kaip ne kaip. O ir tie kur jų neturi ... juda. Vadinas ... gyvenimas niekas kita, kaip judėjimas. Kur ir kaip ... čia jau kitas klausimas. Pagaliau net kiekvieno personalinis pasirinkimas.

Svetimi keliai neįdomūs. Kaip ir svetimi marškiniai ... viso labo ... svetimi. Net jei jie šilkiniai ... vistiek jie ... svetimi.

O va savi ... Visai kaip ir savas kelias. Kuriame lakstei kaip nutrūkęs nuo ... O gal šiaip ... trypčiojai ir laukei Sėkmės traukinio.

Bet kokiu atveju, rezultatas, atveda prie vieno. Kai vieną dieną, pasižiūri į save veidrodyje ir ... sauja žilų plaukų, o pas kai ką ir bilijardo kamuolys vietoje buvusios plaukuosenos. Kaip įrodymas to, kad tu tame gyvenimo kelyje jau seniai ne svečias, o ... jau kaip ir stabdis. Dar atidžiau pasižiūri, o ten ... Po akimis gyvenimo druskos maišeliai gražiai sutaupyti ir ... raukšlėmis dabinta fizionomija.

Tai dar ne ženklas, kad atėjo kelio pabaiga. Bet ... švelniai lengvas perspėjimas, kad ...

O juk būtent dabar atsiranda noras ir gyventi ir ... gyventi taip, kaip iki šiol dar negyvenai. Nes tai kas buvo pradžių pradžioje ... ir gyvenimu sunkun pavadinti. Šiaip daužymasis po kampus ir ieškojimas kažko, kol subinės nesusidrąskai į svastikas ir pradedi virinti smegenais. Ir jau imi suprasti, kad ... turi patirties.

O ko verta ta ... patirtis ???

Sakė - Nelysk ugnin bo nudegsi ? Sakė ... O ar pasiklausėm ??? Nei velnio ...

Ir ko tik nesakė, ir kaip tik nebandė perspėti ... Bet ar ilgai ant žąsino vanduo užsilaiko ?

Dabar taip ... Dabar , kai kailis išvelėtas ... jau ir protingą veido išraiška bandoma nustatyti ir kitus ... perspėti, pamokinti, bandoma.

O ko ???

Tai ... ko pats nesi išmokęs ir kur pats prisišikai iki ausų ???

Va ... O dar apie Gyvenimo prasmę bandoma čirškauti ...

Kokia dar nafig Gyvenimo prasmė ??? Jei į tą patį gyvenimą buvo žiūrima veršio akimis, kur čia nusitverti tešmens, nuo kurio tave atjaukino, ar šokinėti ir tūpčioti aplink padėtus kiaušinius ir apie tai kudakuoti nenutylant.

Čia gyvenimo prasmė ??? Veršiui ... taip. Vištai ... taip. O žmogui ... ?

Dabar, kai jau tavo pirsčiojimas nebedrebina aplinkos,o tik juokingai užsibaigia sauja smėlio iš pasturgalio ... O iš akių paleisti žaibai nebegąsdina net tavo nuosavos katės ar šunėko ... Nekalbant apie atžalas ... Bandai pats save įtikinti, kad gyvenimas nugyventas prasmingai.

Juokinga ... Jej bogu ... juokinga.

Nors ... Kai kam tai ir yra ... Gyvenimo prasmė.

Juk paršelio gyvenimas ... bet kokiu atveju, prasmingas, net jei jis neištraukė iki kuilio, ar kiaulės gyvenimo.

Čia jau kaip kas, tą prasmę ... ir ant kokio kurpaliaus užtraukinės.

Slieko gyvenimas prasmingas taip pat, net jei jis jį baigia su kabliu subinėje ...

Nes visko pabaiga ... trumpas sujungimas ir išmetimas iš bendros sistemos.

Taip kad ... Linksmo žaibo jūms in subines.

O pienė ...

Laikas nuo laiko, ištrūksti iš to gyvenimo į kurį pasineri su visa galva, visomis kanopomis, kuriame taškaisi, spardaisi ir bandai kažką kažkam, o ir sau įrodyti ... O ką ??? Velniai žino ... Priežasčių prisigalvojama begalės. Paaiškinimų ... dar didesnės begalės. Ir viskas taip svarbu ... reikšminga. O va kuomet ištrūksti ... atsikratai viso to kame murkdeisi, myrkdaisi ir dar toliau ruošiesi murkdytis ... staiga ir lyg netyčia, krenti ant savo niekuom neįpatingos subinės, ant niekuom neįpatingos žemės ir ...

Koks paprastas, tas, pasaulis. Kurį sugebėjome sujaukti, persukti, perkreipti, išnarinti iki beprotystės ir paskui jame ieškoti kaltų, kodėl jis būtent toks.

Nors čia pat ... visiškai greta mūsų, tas pat gyvenimas, visai kitoks. Kur ir toliau auga pati paprasčiausia žolė ... pienė.

Pameni vaikystę ??? Vainikai ... birbynės iš jos kotelio. Rankos nurudosios nuo jos pieno ... Ir tai, kaip paprasčiausiai saulėtą dieną gulėdavai pievoje, tarp tų pienių ir gėrėdavaisi vasara.

O kas pakito ??? Neliko vasaros ar pienių ??? Ne ...

Neliko tavęs ... Tavęs to ... kuris nuoširdžiai tikėjo, kad nuskinta pienė ir nešama mamai ... tai pati geriausia dovana ir pati gražiausia gėlė.

Kaip ir neliko to ... kuris ... pūsdamas pienės pūkus, mokėjo džiaugtis tuo paprastumu.

Pienės liko ... O va to žmogaus ... Ne.

Pienės ir toliau bus. Tokios pačios ... kaip visuomet. Augs ir žydės visur, ir kaip visada. O va žmogus jau bus kitas. Visiškai kitas. Kuriam pienė ... šiaip ... žolė. Jei tas žmogelis dar ir žemės lopinėlį kokį nusitvers ... vadinas jau net ne žolė, o piktžolė. Raus ją velniop ir jos vietą sodins morką, ar kokią našlaitę.

Ir tik ištūkęs iš savo gyvenimo ... na to ... kuriame jis taip prasmingai makaluojasi ... jis prisimins paprastą pienę. Gal ... O gal ir ne.

Aišku ... laikui einant ir balstant, kaip tai pienei balant, ir pas žmogų prabunda sentimentai. Ne ... Ne pienei. Sau ...

O pienė ... Ji kaip buvo prieš tūkstančius metų pienė ... tokia liks ir toliau. Kuri tinka ir maistui ir vaistui. Net ir vynui ... ar uogienei.

Gyvenimas paprastas ... Žmogus ne. Jis ... sudėtingas ir nenuspėjamas.

Nes kiekvienu metu, būtinai užsimaukšlinks kaukę.

Ir kodėl nerašiau apie sraigę ?

Juk tai taip panašu į ... žmogų.

Baltas ... varnas

Aš apkaltintas ir ...
Prikaltas.
Ne prie kryžiaus.
Šiaip ...
Gyvenime.
Juoda siela,
Baltas ... varnas.
Išsišokėlis ir ...
Nepritapėlis.
O tokius ...
Tik ant laužo.
Mano juokas ir ...
Pro ašaras.
Sukelia džiaugsmo ... bangą.
Pažiūrėkite ...
Jis jau ... atgailauja.
O jei kas,
Iš netyčiu paklausia ...
O kol dėl jis ... juokiasi ?
Negalvodami,
Greit atsako ...
Nesijaudink,
Tai tik ... Isterija.
Aš apkaltintas ir ...
Prikaltas.
Ne prie kryžiaus.
Šiaip ...
Gyvenime.
Juoda siela,
Baltas ... varnas.

Baltą ... Juodą

Tai tiktai menas.
Kur žaidžia ...
Tarpusavyje Balta, Juoda.
Reginys ...
Toks nuostabus.
Tarp tų, bežaidžiančių kartu,
Balto ir Juodo.
Ir dar ...
Kai visame tame,
Sudalyvauja ...
Kūnas.
Tai ...
Didis menas.
Pateikti paprastą nepaparastai.
Naudojant vien tik ...
Baltą ... Juodą.

Nupiešiu rudenį ...

Aš rudenį nupiešiu.
Tokį pat spalvotą, gražų.
Kaip ir ruduo išpiešia,
Viską, kas, aplink mus yra.
Ir niekuomet, ruduo ...
Nebus, nei purvinas nei pilkas.
Nes aš su rudeniu, nepagailėsime spalvų.
Tamsiam rudens dangui, paslėpsim saulės truputį.
Kad šviestu ji, tarp permirkusių debesų,
O spinduliais užgriebus lietų ...
Kad iš spalvų nutiestu tiltą,
Kuri ... Vaivorykšte,
Aš vadinu.
Ir niekuomet, ruduo ...
Nebus, nei purvinas nei pilkas.
Todėl, kad aš ...
Nupiešiu rudenį.
Tokį spalvotą, gražų.
Kaip ir ruduo išpiešia viską,
Viską, kas tik pakliūna, po jojo teptuku.

One river ...

I know one river.
In the East.
Amur ...
Russian they called.
But ...
Also I know, that ...
In China ...
This river called - Black Dragon.
Or ..
Like japanese people says,
Kokiuriu.
I know this river.
And ...
I saw how big it is.
One river.
In the East.

Pirmas mano ledas

Noriu... Nenoriu ... O kas klausia ??? Yra žodis reikia ir kvit.

O ten lauke ... tamsa, vėjas, šaltis ir velniai žino kas dar - nei lietus, nei sniegas lietaus pavidale.

Va ... Pėdinu lauk tempiamas šunėko, kuriam ir pasivaikščiojimas ir gamtiniai klausimai. O man ??? Tiesiog prievolė ... Gal ir ne prievolė, bet gaila, kad gyvūnas kankinas. O dar tokiomis akimis pasižiūri, kai lauk prašosi ...

Vienu žodžiu ir nesikeikiant - Jobt tvaju maaaaa ....

Lauke vėjas pastvėrė striukės skvernus, atlapojo lyg daržinę ir tafai tikrinti mano atsparumą šalčiui. O ką ten tikrinti ... ? Iš durnumo galima buvo ir taip ... atsilapojus lapnoti per šlapią žolę, pakiužusią žemę, bet ... Be vėjo juk ... keistu būdu, iš dangaus, dar ir šlapumo šiokio tokio taškės.

Tad ... Susisukiojau skvernus, pasigavau užtrauktuką ir ... nors iki pusės, bet pridariau vėjo atlapotas daržinės duris.

Taip ... Ruduo ...

Jokio malonumo, iš šilto būsto, subinę ištraukus laukan. Net cigaretės in dantis nėra fantazijos įsisprausti.

O cucikas ką ??? O gi nieko. Patenkintas visas.Laksto, net išsišiepęs. Pas jį savi reikalai.

Va taip ir braidžiau, po tą tamsą, vėją, ir tą ... neaiškų ką - nei leitų, nei sniegą.

O čia dar cucikui vis toliau kažkur norisi, kažką užuodžia ... Ir pėdinu keikdamas tą dieną, kai sutikau, kad namuose atsirastu tas kailio gabaliukas.

Taip besivaikštant, prieiname nei prūdą, nei balą, kuri niekuomet nedžiūsta. O ji ... O ji pasirodo ... pasidengusi pirmu ... ledu.

Va ...

Pirmas mano ledas šiais metais.

O jei taip ... Kaip gi čia jo neišbandžius ??? Ir išbandžiau ...

Dabar vėl jaučiu tą patį, kaip kažkuomet tolimoje vaikystėje. Nes batai ir kelnės ... džiūsta. Aš sėdžiu plika subine ir gurkšnoju savo gėrimuką, o šalia manęs cucikas. Laimingas laimingas .... Kad jis ... pasivaikščiojo ledu, o aš ...

Nieko nebus ... Reik insipylti dar, prisidegti cigaretę ir ... dar kart pasidžiaugti. Juk šiandien buvo pirmasis mano ledas.

What ???

When every time you say that ...
Around us is darkness,
It is not right, it is so wrong.
You wanna to find light ...
But never, never you to do correct.
That only just to turn on light ...
For you is better walking in the night.
And everytime to say - Why ???
Nobody came and turn the light.
So ... people ...
What you want ?
To find something or ...
Just a wait.
When somebody came ..
And give to you, what you are await.

Minds ...

Minds ...
It's can tu be,
Sometime very soft and warm.
As fluff of bird or women hair.
But sometime it ...
Can be as steel to cold,
And deadly kill.
Yes ...
Minds.
What we have inside,
Or time to time,
Send it ... outside from us.
Minds ...
Sometimes,
It like a bird's feather soft.
And sometimes ...
It can to kill like a knife stab.
But ...
It's only minds.
Because of what, we ...
Sometimes ...
We're not owners.
Or ... masters.

I never been ... alone

I never been ... alone.
And never ...
Never been without,
A women's.
So ...
Now and every time I saw,
That women's ...
Never ...
To be enough for me.
That I can understand it ...
What is,
A women's ... world.
I never been ... alone.
And never ...
Never,
Will not be alone or one.
Because ...
Each woman is for me,
As planet.
And every time,
New one.
What is for me ...
New one discovery.
And now,
You can understand me why ...
I never been ... alone.

Цитаты

Безликие слова, сплошные трафареты.
Когда то ... Кем то ... Сказаны уже.
Озлобишся и ...скажеш.
Это ведь - Цитаты.
И улыбаясь в след, спрошу ...
А где, твоя ... мысля ?
И ради Бога ...
Да не надо сетовать.
Ведь, Правда - матушка ...
Всегда ... горька.
И сам не свят,
И сам я ... грешен.
Когда мои слова ...
В цитаты ... превращаются.

Ех ... Размечтался

Разбить шатёр,
На едине, с природой.
И развести костёр,
Когда на землю ...
Будет падать тьма.
Лежать в ночи,
Вглядываясь и считая звёзды.
И развекатся,
Думая ...
Что говоит с тобой луна.
А по утру ...
Достав, из тлеющей золы картошку,
Наесться в доболь,
И попить берёзового сока, да ...
Боже ...
Хватило бы и просто.
Так как в детсве,
Почерпнуть водички родничка.
Ех ...
Размечтался.
И я состарелся,
И нету больше,
Родничка.

Two answers

Each time.
Again, again.
We are looking answers,
To a many questions.
Wat accompanied us,
In our fucking life,
Where is more and many questions.
But no one ...
Answer for it.
Who we are ?
For what and why ?
Many questions.
No one ... answer.
We must find ...
For all answers.
Or ...
Just await.
When somebody comes,
And put answers,
On the table.
So ...
We have chance.
Find ...
Or just ... await.
Later ...
We can not be angry.
If somebody came and ...
Give for us ...
Only his self answer.
There is question,
Where ...
Two answers.
You can trust, or no ...
For answers.
What he placed on the table.

She never knows

She never knows,
When I get back into the home.
She never knows,
But she awaits and really hopes.
That I come back,
One day,
Again.
And still together,
We will be some time again.
But later ...
I will go back into the ocean.
Well while she ...
Again awaits me.
Never knows bur really hopes.
That one day ...
I never not go Into the ocean.

Неведая пути ...

Под парусами, через туман.
Неведая пути ...
Мы пробирались глубже в океан.
Где что то ждало нас,
Но что ... ?
А окозалось ...
Дом.
Покрытый снегом, льдом.
И из щелей до неба,
Поднимающимся паром.
А под ногами ...
День за днём дрожит земля.
Но ... это дом.
Пристанище,
Морским волкам усталым.
После походов и боёв,
Передохнуть и ...
С нова в новый бой идти.
Как и всегда ...
Под парусами, через туман.
Неведая пути ...