Pages

Translate

Friday, 15 November 2013



Aš ... Naktimis nemiegu



Aš ...
Naktimis nemiegu.
Aš ...
Naktimis stebiu.
Ten ...
Danguje nakties nušvinta.
Kažkas tokio ...
Ką perduoti žodžiu, ar apsakyt sunku.
Kiekvieną kartą ...
Žaviuosi, tarsi mažas vaikas.
Šiaurės pašvaistė ...
Kurią, atrodo, jau seniai pažįstu.
Tačiau ...
Kas kart kitokią pamatau.
Šiaurės pašvaistė ...
Naktyje ...
Kažkuom tai panaši į Laumės juostą.
Kurios ...
Aš laukdavau vaikystėj po lietaus.
Dabar ...
Dairaus po naktį ir žvaigždėtą skliautą.
Ir laukiu ...
Kol pašvaistės ims mirgėt.
Todėl ...
Aš naktimis nemiegu.
Bet laukiu ...
Šiaurės pašvaistės šokio.
Kurio ...
Negalima perduoti jokiais žodžiais.
Nebent ...
Pakviest kartu į naktį, tam, stebuklingam šokiui.
Kuris ...
Toksai romantiškai gražus.
Bet ...
Kas tie žodžiai, jeigu ...
Norint suprasti,
Reikia pačiam, Šiaurės pašvaistę, pamatyt.


Linksmo žaibo jūms in subines


Kiekvienas šmikis, nors kiek pramokęs rašto, paskaitęs vieną ar kitą rašliavą, kito tokio paties šmikio ... ima postringauti apie gyvenimo prasmę, svarstyti ne savo mintimis - O kas yra Gyvenimas ?

Na ... Tai kas tas ... Gyvenimas ?

Seniai ... daugelis metų prieš mus jau yra pasakyta - Via est Vita. ( Kelias yra gyvenimas. )

Kodėl kelias ? Keistas klausimas šiaip jau ... Juk sutverti su kojomis kaip ne kaip. O ir tie kur jų neturi ... juda. Vadinas ... gyvenimas niekas kita, kaip judėjimas. Kur ir kaip ... čia jau kitas klausimas. Pagaliau net kiekvieno personalinis pasirinkimas.

Svetimi keliai neįdomūs. Kaip ir svetimi marškiniai ... viso labo ... svetimi. Net jei jie šilkiniai ... vistiek jie ... svetimi.

O va savi ... Visai kaip ir savas kelias. Kuriame lakstei kaip nutrūkęs nuo ... O gal šiaip ... trypčiojai ir laukei Sėkmės traukinio.

Bet kokiu atveju, rezultatas, atveda prie vieno. Kai vieną dieną, pasižiūri į save veidrodyje ir ... sauja žilų plaukų, o pas kai ką ir bilijardo kamuolys vietoje buvusios plaukuosenos. Kaip įrodymas to, kad tu tame gyvenimo kelyje jau seniai ne svečias, o ... jau kaip ir stabdis. Dar atidžiau pasižiūri, o ten ... Po akimis gyvenimo druskos maišeliai gražiai sutaupyti ir ... raukšlėmis dabinta fizionomija.

Tai dar ne ženklas, kad atėjo kelio pabaiga. Bet ... švelniai lengvas perspėjimas, kad ...

O juk būtent dabar atsiranda noras ir gyventi ir ... gyventi taip, kaip iki šiol dar negyvenai. Nes tai kas buvo pradžių pradžioje ... ir gyvenimu sunkun pavadinti. Šiaip daužymasis po kampus ir ieškojimas kažko, kol subinės nesusidrąskai į svastikas ir pradedi virinti smegenais. Ir jau imi suprasti, kad ... turi patirties.

O ko verta ta ... patirtis ???

Sakė - Nelysk ugnin bo nudegsi ? Sakė ... O ar pasiklausėm ??? Nei velnio ...

Ir ko tik nesakė, ir kaip tik nebandė perspėti ... Bet ar ilgai ant žąsino vanduo užsilaiko ?

Dabar taip ... Dabar , kai kailis išvelėtas ... jau ir protingą veido išraiška bandoma nustatyti ir kitus ... perspėti, pamokinti, bandoma.

O ko ???

Tai ... ko pats nesi išmokęs ir kur pats prisišikai iki ausų ???

Va ... O dar apie Gyvenimo prasmę bandoma čirškauti ...

Kokia dar nafig Gyvenimo prasmė ??? Jei į tą patį gyvenimą buvo žiūrima veršio akimis, kur čia nusitverti tešmens, nuo kurio tave atjaukino, ar šokinėti ir tūpčioti aplink padėtus kiaušinius ir apie tai kudakuoti nenutylant.

Čia gyvenimo prasmė ??? Veršiui ... taip. Vištai ... taip. O žmogui ... ?

Dabar, kai jau tavo pirsčiojimas nebedrebina aplinkos,o tik juokingai užsibaigia sauja smėlio iš pasturgalio ... O iš akių paleisti žaibai nebegąsdina net tavo nuosavos katės ar šunėko ... Nekalbant apie atžalas ... Bandai pats save įtikinti, kad gyvenimas nugyventas prasmingai.

Juokinga ... Jej bogu ... juokinga.

Nors ... Kai kam tai ir yra ... Gyvenimo prasmė.

Juk paršelio gyvenimas ... bet kokiu atveju, prasmingas, net jei jis neištraukė iki kuilio, ar kiaulės gyvenimo.

Čia jau kaip kas, tą prasmę ... ir ant kokio kurpaliaus užtraukinės.

Slieko gyvenimas prasmingas taip pat, net jei jis jį baigia su kabliu subinėje ...

Nes visko pabaiga ... trumpas sujungimas ir išmetimas iš bendros sistemos.

Taip kad ... Linksmo žaibo jūms in subines.


O pienė ...



Laikas nuo laiko, ištrūksti iš to gyvenimo į kurį pasineri su visa galva, visomis kanopomis, kuriame taškaisi, spardaisi ir bandai kažką kažkam, o ir sau įrodyti ... O ką ??? Velniai žino ... Priežasčių prisigalvojama begalės. Paaiškinimų ... dar didesnės begalės. Ir viskas taip svarbu ... reikšminga. O va kuomet ištrūksti ... atsikratai viso to kame murkdeisi, myrkdaisi ir dar toliau ruošiesi murkdytis ... staiga ir lyg netyčia, krenti ant savo niekuom neįpatingos subinės, ant niekuom neįpatingos žemės ir ...

Koks paprastas, tas, pasaulis. Kurį sugebėjome sujaukti, persukti, perkreipti, išnarinti iki beprotystės ir paskui jame ieškoti kaltų, kodėl jis būtent toks.

Nors čia pat ... visiškai greta mūsų, tas pat gyvenimas, visai kitoks. Kur ir toliau auga pati paprasčiausia žolė ... pienė.

Pameni vaikystę ??? Vainikai ... birbynės iš jos kotelio. Rankos nurudosios nuo jos pieno ... Ir tai, kaip paprasčiausiai saulėtą dieną gulėdavai pievoje, tarp tų pienių ir gėrėdavaisi vasara.

O kas pakito ??? Neliko vasaros ar pienių ??? Ne ...

Neliko tavęs ... Tavęs to ... kuris nuoširdžiai tikėjo, kad nuskinta pienė ir nešama mamai ... tai pati geriausia dovana ir pati gražiausia gėlė.

Kaip ir neliko to ... kuris ... pūsdamas pienės pūkus, mokėjo džiaugtis tuo paprastumu.

Pienės liko ... O va to žmogaus ... Ne.

Pienės ir toliau bus. Tokios pačios ... kaip visuomet. Augs ir žydės visur, ir kaip visada. O va žmogus jau bus kitas. Visiškai kitas. Kuriam pienė ... šiaip ... žolė. Jei tas žmogelis dar ir žemės lopinėlį kokį nusitvers ... vadinas jau net ne žolė, o piktžolė. Raus ją velniop ir jos vietą sodins morką, ar kokią našlaitę.

Ir tik ištūkęs iš savo gyvenimo ... na to ... kuriame jis taip prasmingai makaluojasi ... jis prisimins paprastą pienę. Gal ... O gal ir ne.

Aišku ... laikui einant ir balstant, kaip tai pienei balant, ir pas žmogų prabunda sentimentai. Ne ... Ne pienei. Sau ...

O pienė ... Ji kaip buvo prieš tūkstančius metų pienė ... tokia liks ir toliau. Kuri tinka ir maistui ir vaistui. Net ir vynui ... ar uogienei.

Gyvenimas paprastas ... Žmogus ne. Jis ... sudėtingas ir nenuspėjamas.

Nes kiekvienu metu, būtinai užsimaukšlinks kaukę.

Ir kodėl nerašiau apie sraigę ?

Juk tai taip panašu į ... žmogų.


Baltas ... varnas



Aš apkaltintas ir ...
Prikaltas.
Ne prie kryžiaus.
Šiaip ...
Gyvenime.
Juoda siela,
Baltas ... varnas.
Išsišokėlis ir ...
Nepritapėlis.
O tokius ...
Tik ant laužo.
Mano juokas ir ...
Pro ašaras.
Sukelia džiaugsmo ... bangą.
Pažiūrėkite ...
Jis jau ... atgailauja.
O jei kas,
Iš netyčiu paklausia ...
O kol dėl jis ... juokiasi ?
Negalvodami,
Greit atsako ...
Nesijaudink,
Tai tik ... Isterija.
Aš apkaltintas ir ...
Prikaltas.
Ne prie kryžiaus.
Šiaip ...
Gyvenime.
Juoda siela,
Baltas ... varnas.


Baltą ... Juodą


Tai tiktai menas.
Kur žaidžia ...
Tarpusavyje Balta, Juoda.
Reginys ...
Toks nuostabus.
Tarp tų, bežaidžiančių kartu,
Balto ir Juodo.
Ir dar ...
Kai visame tame,
Sudalyvauja ...
Kūnas.
Tai ...
Didis menas.
Pateikti paprastą nepaparastai.
Naudojant vien tik ...
Baltą ... Juodą.

Nupiešiu rudenį ...



Aš rudenį nupiešiu.
Tokį pat spalvotą, gražų.
Kaip ir ruduo išpiešia,
Viską, kas, aplink mus yra.
Ir niekuomet, ruduo ...
Nebus, nei purvinas nei pilkas.
Nes aš su rudeniu, nepagailėsime spalvų.
Tamsiam rudens dangui, paslėpsim saulės truputį.
Kad šviestu ji, tarp permirkusių debesų,
O spinduliais užgriebus lietų ...
Kad iš spalvų nutiestu tiltą,
Kuri ... Vaivorykšte,
Aš vadinu.
Ir niekuomet, ruduo ...
Nebus, nei purvinas nei pilkas.
Todėl, kad aš ...
Nupiešiu rudenį.
Tokį spalvotą, gražų.
Kaip ir ruduo išpiešia viską,
Viską, kas tik pakliūna, po jojo teptuku.


One river ...



I know one river.
In the East.
Amur ...
Russian they called.
But ...
Also I know, that ...
In China ...
This river called - Black Dragon.
Or ..
Like japanese people says,
Kokiuriu.
I know this river.
And ...
I saw how big it is.
One river.
In the East.


Pirmas mano ledas



Noriu... Nenoriu ... O kas klausia ??? Yra žodis reikia ir kvit.

O ten lauke ... tamsa, vėjas, šaltis ir velniai žino kas dar - nei lietus, nei sniegas lietaus pavidale.

Va ... Pėdinu lauk tempiamas šunėko, kuriam ir pasivaikščiojimas ir gamtiniai klausimai. O man ??? Tiesiog prievolė ... Gal ir ne prievolė, bet gaila, kad gyvūnas kankinas. O dar tokiomis akimis pasižiūri, kai lauk prašosi ...

Vienu žodžiu ir nesikeikiant - Jobt tvaju maaaaa ....

Lauke vėjas pastvėrė striukės skvernus, atlapojo lyg daržinę ir tafai tikrinti mano atsparumą šalčiui. O ką ten tikrinti ... ? Iš durnumo galima buvo ir taip ... atsilapojus lapnoti per šlapią žolę, pakiužusią žemę, bet ... Be vėjo juk ... keistu būdu, iš dangaus, dar ir šlapumo šiokio tokio taškės.

Tad ... Susisukiojau skvernus, pasigavau užtrauktuką ir ... nors iki pusės, bet pridariau vėjo atlapotas daržinės duris.

Taip ... Ruduo ...

Jokio malonumo, iš šilto būsto, subinę ištraukus laukan. Net cigaretės in dantis nėra fantazijos įsisprausti.

O cucikas ką ??? O gi nieko. Patenkintas visas.Laksto, net išsišiepęs. Pas jį savi reikalai.

Va taip ir braidžiau, po tą tamsą, vėją, ir tą ... neaiškų ką - nei leitų, nei sniegą.

O čia dar cucikui vis toliau kažkur norisi, kažką užuodžia ... Ir pėdinu keikdamas tą dieną, kai sutikau, kad namuose atsirastu tas kailio gabaliukas.

Taip besivaikštant, prieiname nei prūdą, nei balą, kuri niekuomet nedžiūsta. O ji ... O ji pasirodo ... pasidengusi pirmu ... ledu.

Va ...

Pirmas mano ledas šiais metais.

O jei taip ... Kaip gi čia jo neišbandžius ??? Ir išbandžiau ...

Dabar vėl jaučiu tą patį, kaip kažkuomet tolimoje vaikystėje. Nes batai ir kelnės ... džiūsta. Aš sėdžiu plika subine ir gurkšnoju savo gėrimuką, o šalia manęs cucikas. Laimingas laimingas .... Kad jis ... pasivaikščiojo ledu, o aš ...

Nieko nebus ... Reik insipylti dar, prisidegti cigaretę ir ... dar kart pasidžiaugti. Juk šiandien buvo pirmasis mano ledas.

Thursday, 14 November 2013


What ???



When every time you say that ...
Around us is darkness,
It is not right, it is so wrong.
You wanna to find light ...
But never, never you to do correct.
That only just to turn on light ...
For you is better walking in the night.
And everytime to say - Why ???
Nobody came and turn the light.
So ... people ...
What you want ?
To find something or ...
Just a wait.
When somebody came ..
And give to you, what you are await.

Minds ...



Minds ...
It's can tu be,
Sometime very soft and warm.
As fluff of bird or women hair.
But sometime it ...
Can be as steel to cold,
And deadly kill.
Yes ...
Minds.
What we have inside,
Or time to time,
Send it ... outside from us.
Minds ...
Sometimes,
It like a bird's feather soft.
And sometimes ...
It can to kill like a knife stab.
But ...
It's only minds.
Because of what, we ...
Sometimes ...
We're not owners.
Or ... masters.

I never been ... alone



I never been ... alone.
And never ...
Never been without,
A women's.
So ...
Now and every time I saw,
That women's ...
Never ...
To be enough for me.
That I can understand it ...
What is,
A women's ... world.
I never been ... alone.
And never ...
Never,
Will not be alone or one.
Because ...
Each woman is for me,
As planet.
And every time,
New one.
What is for me ...
New one discovery.
And now,
You can understand me why ...
I never been ... alone.

Цитаты



Безликие слова, сплошные трафареты.
Когда то ... Кем то ... Сказаны уже.
Озлобишся и ...скажеш.
Это ведь - Цитаты.
И улыбаясь в след, спрошу ...
А где, твоя ... мысля ?
И ради Бога ...
Да не надо сетовать.
Ведь, Правда - матушка ...
Всегда ... горька.
И сам не свят,
И сам я ... грешен.
Когда мои слова ...
В цитаты ... превращаются.


Ех ... Размечтался



Разбить шатёр,
На едине, с природой.
И развести костёр,
Когда на землю ...
Будет падать тьма.
Лежать в ночи,
Вглядываясь и считая звёзды.
И развекатся,
Думая ...
Что говоит с тобой луна.
А по утру ...
Достав, из тлеющей золы картошку,
Наесться в доболь,
И попить берёзового сока, да ...
Боже ...
Хватило бы и просто.
Так как в детсве,
Почерпнуть водички родничка.
Ех ...
Размечтался.
И я состарелся,
И нету больше,
Родничка.

Two answers



Each time.
Again, again.
We are looking answers,
To a many questions.
Wat accompanied us,
In our fucking life,
Where is more and many questions.
But no one ...
Answer for it.
Who we are ?
For what and why ?
Many questions.
No one ... answer.
We must find ...
For all answers.
Or ...
Just await.
When somebody comes,
And put answers,
On the table.
So ...
We have chance.
Find ...
Or just ... await.
Later ...
We can not be angry.
If somebody came and ...
Give for us ...
Only his self answer.
There is question,
Where ...
Two answers.
You can trust, or no ...
For answers.
What he placed on the table.

Sunday, 20 October 2013



She never knows



She never knows,
When I get back into the home.
She never knows,
But she awaits and really hopes.
That I come back,
One day,
Again.
And still together,
We will be some time again.
But later ...
I will go back into the ocean.
Well while she ...
Again awaits me.
Never knows bur really hopes.
That one day ...
I never not go Into the ocean.

Неведая пути ...



Под парусами, через туман.
Неведая пути ...
Мы пробирались глубже в океан.
Где что то ждало нас,
Но что ... ?
А окозалось ...
Дом.
Покрытый снегом, льдом.
И из щелей до неба,
Поднимающимся паром.
А под ногами ...
День за днём дрожит земля.
Но ... это дом.
Пристанище,
Морским волкам усталым.
После походов и боёв,
Передохнуть и ...
С нова в новый бой идти.
Как и всегда ...
Под парусами, через туман.
Неведая пути ...

I know ...



I know a lot of fairy tales and a lot of stories.
About old days, when vikings ...
Bravely without a fear all seas and ocean surfed.
Also I know that ...
Many people have experienced fear of death.
Wherever found in horizon,
The vikings ships,
Set sail.
Yes ...
I know a lot,
Of fairy tales and ...
A lot of stories.
About old days, when vikings ...
Bravely without a fear,
All seas and ocean,
Surfed.

Aš ... Naktimis nemiegu



Aš ...
Naktimis nemiegu.
Aš ...
Naktimis stebiu.
Ten ...
Danguje nakties nušvinta.
Kažkas tokio ...
Ką perduoti žodžiu, ar apsakyt sunku.
Kiekvieną kartą ...
Žaviuosi, tarsi mažas vaikas.
Šiaurės pašvaistė ...
Kurią, atrodo, jau seniai pažįstu.
Tačiau ...
Kas kart kitokią pamatau.
Šiaurės pašvaistė ...
Naktyje ...
Kažkuom tai panaši į Laumės juostą.
Kurios ...
Aš laukdavau vaikystėj po lietaus.
Dabar ...
Dairaus po naktį ir žvaigždėtą skliautą.
Ir laukiu ...
Kol pašvaistės ims mirgėt.
Todėl ...
Aš naktimis nemiegu.
Bet laukiu ...
Šiaurės pašvaistės šokio.
Kurio ...
Negalima perduoti jokiais žodžiais.
Nebent ...
Pakviest kartu į naktį, tam, stebuklingam šokiui.
Kuris ...
Toksai romantiškai gražus.
Bet ...
Kas tie žodžiai, jeigu ...
Norint suprasti,
Reikia pačiam, Šiaurės pašvaistę, pamatyt.

Neklausk ...




Neklausk,
Ar pasiilgstu Baltijos.
Seniai ją pakeitė rūstaus Atlanto bangos.
O gintarinį krantą, iškeičiau,
Į juodą ... juodą smėlį.
O ten ...
Dabar ...
Palieku savo pėdsakus.
Kaip kažkuomet,
Ant Baltijos, geltono smėlio.
Todėl neklausk,
Ar pasiilgstu Baltijos.
Seniai ją pakeitė, 
Rūstaus Atlanto bangos. 

Saturday, 12 October 2013


Skaistyklon ir tik per velnio ašaras

( Iš Juoziliados serijos )

- Arūnčia ... O tu ... Net ir sakydamas , kad nėra nei jokio Dievo ... - nei iš šio, nei iš to, staiga paklausė Juozas. - Ar tiki, kad yra kažkas tokio ... kas prilygtu ... Dievui ?

Mano reakcija, buvo netikėta net man pačiam ir jaučiau, kad mano antakiai kilstelėjo aukštyn, o pats ... vos neišsižiojau. Laimė, kad kaip tik tuo metu, buvau gurkštelėjęs alaus, o jo išlaistyti ... nebuvo jokio noro.

Taip, kad ... Su neslepiama nuostaba, pasižiūrėjau į Juozą, kuris, tuo metu jau buvo įsistebeiljęs į plaukiančius dangumi retus, baltus kaip sniegas debesis ir rodės, net pats nebeatmena ko klausė, ar net neturi jokio susidomėjimo, koks būtu tas mano atsakymas.

Nurijau alų ... Žvilgterėjau bokalo vidun ir gurkštelėjau dar.

- Idomu ... Kokio velnio, jam staiga šovė tokia mintis ? - pagalvojau rydamas, kaip man pasirodė beskonį skystį. - Juk net mažiausios užuominos, jau kuris laikas, jam nebuvau davęs tokia tema.

- Neieškok atsakymo ... Ypač alaus bokale. Ten jo niekas dar nėra radęs. - tarė jis ir toliau stebėdamas praplaukiančius debesis. Tame dangaus lopinėlyje, kuris matėsi tarp namų stogų, Pilies gatvėje. - Aš ne apie Dievą ... O apie tai, kas kur kas svarbiau, nei pasakos suaugusiems mažyliams.

- Geras ... - pagalvojau statydamas ant stalelio bokalą. - Va čia tai geras ... Juozulia. Taip jau ir apeis jis ... Dievo klausimą.

Paėmiau nuo stalelio cigarečių pokelį ir išsitraukiau vieną iš jų. Išsitraukt išsitraukiau, bet neprisidegiau, kaip tai darau visuomet, o ilgai ilgai minkiau tarp pirštų. Lyg norėdamas iš tos vargšės cigaretės išspausti atsakymą.

Čia Juozas staiga pasisuko į mane, rimtu mąstytojo veidu nužvelgė mano fizionomiją ir linksmai išsiviepęs tarė :

- Kad tu galėtumei ... dabar save pamatyti ... Nes tavo tokia marmūzė ... lyg tau būtu kas pažadėjęs, tave paturėti čia ir dabar.

Norėjau kažką atrėžti, bet čia Juozas pakilo, palekštelėjo man per petį ir praeidamas pro mane tarė:

- Štai kas ... Varau atiduosiu duoklę gamtai ir tuo pačiu, grįždamas prigriebsiu šviežio alaus. O tu ... nesikarščiuok. Man tiesiog pasistojo vienas klausimas, kurį užduosiu kiek vėliau.

Ir jis nuėjo, lyg niekur nieko, o aš ... dabar pats pakėliau akis debesų link ir net pamiršau, kad norėjau prisidegti cigaretę.

Danguje, kaip ir tame Remarko romane ... " Rytų fronte nieko naujo". Tie patys baltai balti debesys, vaiskiai žydras mėlis, kuriame dar ir saulė makalavosi, skleisdama savo šilumą ir šviesą mūms, žemės kirminams, besiknaisiuojantiems ant Žemės paviršiaus ir ieškančių kaulo sūbinėje.

- Kokio velnio jam parūpo Dievas ??? - bandžiau išsiaiškinti, Juozo mestame man klausime. - Ir kodėl, kažkas, turėtu prilygti Dievui ???

Viduje, kažkur giliai giliai, buvo slaptas įtarimas, kad ne šiaip jis tokį klausimą pametėjo. Oi ne šiaip ... Ir dar taip susuktą, kad net Dievą ten prikergė ...

Dar kiek paspoksojęs į praplaukiančius debesis virš Pilies gatve, kur mes buvome įsitaisę vasaros kavinukės prieglobstyje, įsikišau cigaretę tarp lūpų ir ją prisidegiau.

Įtraukiau vieną dūmą, persmelktą mėtos skonių, kitą ... Niekas nepakito. Mintys ir toliau karštiligiškai lakstė viena po kitos. O jų tarpe ... nei vienos padorios tinkančios atsakymui.

- Štai, Jurgita ... Štai, manasis, grafas Montekristas ... - išgirdau Juozo balsą už savęs. - Galima sakyti ... žmogus artimas imperatoriui ir visiems kitiems pusdieviams. Jis ir užsakys kažką, ko aš, dar net nežinau.

Ir praeidamas pro mane, pasilenkęs sušnibždėjo man ausin :

- Padaryk paprastesnį veidelį ... Užsakyk ką nors. Nes alus taip sužadina apietitą ... Kad ... Na ... pats geriau už mane žinai.

Man nieko kito neliko, kaip pasisukti į pakolkas nematomą man Jurgitą ir ... padaryti užsakymą. Kažko.

Vien nuo to vaizdo, kokį pamačiau, dūšioje tapo kiek ramiau ir šilčiau. Nes prieš mane stovėjo labai simpatiška ir daili padavėja. Ne jauniklė, bet ir ne ... Et koks skirtumas ??? Tiesiog labai simpatiška ir patraukli moteris. Kuriai, prie jos viso gražiai dailaus stoto, tiko ir jos vardas ... Jurgita.

Nusišypsojęs jai, paprašiau, kad papasakotu kas jos nuomone, yra tikrai gero jų virtuvėje ir tinkamo prie alaus. Kol ji kažką pasakojo, akimis ją jau spėjau ir išrengti, ir aprengti ir ... įvertinti. Įvertinti, kaip tikrai nuostabų moterų pasaulio atstovę, kuriai tikrai galima būtu skirtį vyrišką dėmesį, o gal ... net ir kažką daugiau.

- Tai ko pageidautumėte ? - mane, iš mano malonaus transo, ištraukė jos klausimas.

- O jūs, pradžiai atneškite šašlykus, nes tai, kaip jis dabar žiūri į jūs ... pasigirdo linksmas Juozo balsas. - Aiškiai sako, kad jame prabudo kramonjonietis. O tokie, nepamaitinti ... baisesni ir už bet kokius kardadančius tigrus.

Padavėja pervedė žvilgsnį nuo manęs Juozo link. Nes iš visos jo išsakytos tirados, matėsi, kad suprato tik apie šašlykus.

- Taip Jurgita ... Norėčiau šašlykų. Ir šitam Neolito reliktui, taip pat. Tik jam, galima ir nekeptą ... atsakiau aš.

- Dėl nekepto šašlyko ... Jurgita, panulis pajuokavo. - šypsodamasis atsakė Juozas. - O kad daugiau taip nejuokautu ... Atmeškite mūms prašom dar ir ... šalto užkandžio rinkinuką. Nors ne ... Du. Kad nereiktu mums aiškintis santykių, kas ir iš kokio amžiaus esame.

Padavėja nužvelgė mus abu. Ir nutaisiusi kiek galima malonesnę šypseną perklausė:

- Ir taip ... Jei teisingai supratau ... Jūs pageidautumėte - Dvi porcijas šašlykų ir šalto užkandžio prie alaus. Dvi porcijas taip pat.

- Gracias ... Jūs mus puikiai supratote ... Tiesiog ... Perfekto ... - atsakė Juozas ir atsilošęs kėdėje, pasiekė savęs arčiau stovėjusį alaus bokalą. - O dabar ... aš lauksiu jūsų, kaip Jūratė laukė Kąstyčio ... Ir todėl ... kartu su šaltu užkandžiu ... prašome dar porą bokalų alaus. Pilnai komplektacijai.

Padavėja dar kartą nužvelgė mus abu ir apsisukusi, nuėjo kavinės durų link.

- O jūs ... Malonėkite ką nors į mano klausimą ... Por favor ... - atskrido iš Juozo pusės.

Taip ... Su Juozu niekad nebuvo liūdna. O ir šiai minutei, to, net nenusimatė.

Todėl vėl pasisukau veidu staliuko link, nusitvėriau bokalo ir pradžiai pabandžiau gurkštelti šiek tiek alaus, bet ... Juozas lyg mėgaudamasis susidariusia situacija, šiaip, lyg tarp kitko, mestelėjo dar vieną frazę :

- Beje ... Kas link to, kad mane švystelėjai Neolito link, tai tu neteisus. Daugių daugiausiai galėjai mane palyginti, na ... tarkime, kad ir ... su Diogenu. Kas tarp kitko ... būtu daug arčiau tiesos. Nors kas ten žino dabar, gal ir tuo metu buvo savas Diogenas, su sava kandžia retorika ir visiškai asketišku gyvenimo būdu.

Va ir vėl, prašom ... Juozas visame savo gražume. Nors ... Gal jis kiek ir teisus dėl to ... Diogeno. Gal ir yra kažkas, genetiniame lygmenyje, kas sieja jį su tuo ... bačkos žmogumi.

Bet, daugiau nieko protingo nesumąstęs, gurkštelėjau alaus ir įsistebeilijau į savo bičiulį.

Juozas, sėdėjo kiek prisimerkęs, laikydamas prieš save alaus bokalą ir nieko nematančių žvilgsniu prieš save, žvelgė į niekur, ir su kažkokia olimpine ramuma, skendo savo mintyse.

Staiga man, dingtelėjon keista mintis, kad būtent toks tipas kaip jis ... ir yra ... pusdievis. Nors daugeliui, matomai, greičiau pusvelnis ir tikrai kažkuom panašus į šunį.

- Žinai Juozai ... kartais ... tu man prilygsti Dievui. Bet tik kartais ... Arba, kaip mane ką tik neseniai pakrikštijai ... tu ... daugiau pusdievis. Toks nei velnias, nei gegutė. Nes norėtumei būti Diogenu, tačiau tau labiau patinka Sokrato gyvenimo stilius. - nei iš šio nei iš to suvarčiau atsakymą Juozui. - Nors kartais ... tu daugiau panašus į Euklidą, kuris rizikuoja nuosavu kailiu, bet vistiek eina pasiklausyti Sokrato išminties.

Bekylanti Juozo ranka su bokalu, sustingo ore, po mano tokio atsakymo. O dar už kelių sekundžių ir jis pats, net visu kūnu, pasisuko mano link.

- O dabar ... paprasčiau prašom, patrupinkite, kad net man, sermėgai, būtu aišku, iš kokios operos visa tai buvo išspausta.

Žiūrėjau į jį ir jaučiau pasitenkinimą. Gerą tokį, pasitenkinimą savimi ir savo atsakymu. Nes aiškiai pataikiau ten, kur reikia. Tik Juozas dabar ir toliau, bandė mane provokuoti, lyg klausdamas, kokiu keliu geriausiai eiti aplink tris pušis. Todėl, su palaiminga šypsena žvelgiau į jį ir ramiai baiginėjau gerti jau kiek įšilusį alų, su mintimi, kad tuoj tuoj, užpilsiu šviežio ir dar pakankamai vėsaus alaus pavymui.

- Tu man akyčių neblizgink. - tarė Juozas. - Aš tau ne merga, kuriai reikia įtikti. Dėstyk, nekrikšte vienas, ką čia tokio gudraus suvėlei, su pusdieviais ir tais ... vyručiais.

Jau buvau besakąs savo atsakymą, kai pamačiau, kaip man suokalbininkiškai mirktelėjo Juozas ir prabilo statydamas savo bokalą ant staliuko:

- Dabar ša ... Tuoj sužinosime visuomenės nuomonę.

Ir čia pat išgirdau malonų padavėjos balsą:

- Štai jūsų užsakymo dalis. Du alaus ir užkandžio rinkinukai.

- Labai dėkui ... Tai labai šaunu ir ... - šypsodamasis jai, toliau tęsė Juozas, - Jurgita ... Ar galėčiau užduoti vieną klausimą?

- Norėtumėte pasiteirauti, kada bus užsakytas šašlykas ? Po dešimties, dvidešimties minučių.

- Ne ne ne ... Mano klausimas kiek kitoks, nors tikrai malonu girdėti, kad ilgai alkaniems neteks sėdėti, o gal net ką nors užpulti sužvėrėjus nuo per ilgo laukimo. Todėl ... Jurgita ... Ar jūs tikite ... į Dievą?

- O kam jūms ?

- Na ... mes va ... su bičiulių Montekristu susiginčijome - Yra Dievas ? Ar jo nėra?

- Dabar demokratija. Ir žmogus laisvas pasirinkti, koks jam tikėjimas yra artimas ir suprantamas. Aš tikiu ... į savo Dievą.

Juozas net pašoko. Ir čia pat, stuktelėjęs mane prašnypštė:

- Nebūk šmikis ... Duok dešimtuką nepastebėtai.

Po ko, prisiartino prie padavėjos ir viena ranka paėmė ją už rankos riešo ir kiek kilstelėjęs arčiau savęs, o kita, makaluodamas man prieš pat mano nosį, tarė:

- Labai ... Labai geras atsakymas ir ... leiskite jūms už tai atsidėkojant pabūčiuoti ranką.

Padavėja kiek nustėro, nuo tokio Juozo elgesio ir kiek galėdama švelniau ištraukė savąją ranką iš Juozo letenos. O aš, tuo tarpu, nematomai įbrūkau į tą besimakaluojančią ranką man prieš nosį, dešimt litų.

- Nebūtina manęs būčiuoti. Pasakiau ką galvoju ir tiek. Didelio čia daigto.

- Taip taip taip ... Jūs Jurgita, visiškai teisi. Na kam čia tie senamadiški seiliojimaisi? Štai ... Verčiau priimkite mano ir bičiulio padėkos ženklą už puikų aptarnavimą. - ir nustebusiai padavėjai įspraudė į delną tą, mano paduotą, banknotą.

Padavėjos veidas iš kart pasikeitė, nuostaba dingo ir jau visai švelniu balsu paklausė:

- Tai gal ponai dar ko nors norėtumėte ?

Nežinau kokio velnio, bet Juozas, galantiškai linktelėjo jai galva ir apkabinęs per liemenį, bei pasukęs ją kavinės link, patraukė su ja tolyn nuo manęs. O mane, nusmelkė negera nuojauta - Šiandien, kažkas bus tokio ... ko ryt gailėsimės tiek jis, tiek aš.

Bet visa laimė, kad Juozas, pakankamai greitai pasirodė, neleisdamas mano fantazijai įsibūjoti. Ir jau sėsdamas savo kėdėn ištarė:

- Štai ... Prašom. Koks puikus atsakymas ir be jokių vingrybių - Dievas yra, jei to reikia. O tu man čia ... kiaušus ėmeisi sukioti, su visokiais pusdieviais. Paprasčiau reikia ... Paprasčiau ...

Pasižiūrėjau į bičiulį ... Kiek pyktelėjau dėl tokios atomazgos ir nusitvėriau bokalą.

- Matei ... Puikus Kisliarskio autoportretas. Kuomet į klausimą - " Tai jūs ... dvarininkas, ar ne? ", anas tesugebėjo išlementi - " O kaip jūms patogiau ... " - tarė Juozas ir nusitvėrė pilno bokalo. - Ir papūsk tu tai gražuolei po uodega. Jokios filosofijos ir jokių durnų pamąstymų.

Gurkštelėjau dar kiek alaus, pastačiau bokalą ir paėmiau cigarečių pokelį nuo staliuko.

- Juozai ... Kokio velnio iš po manęs nori ??? - piktai paklausiau jo traukdamas cigaretę.

- Arūnčia ... Bičiuli ... Iš po tavęs ... nenoriu nieko. - ištarė Juozas, gurkštelėjo alaus ir aplaižė lūpas. - Tiesiog mane ima siutinti supratimas, kad esu kaip ir ne savo lėkštėje, o iš jos pabėgti ... neinasi.

- Tai dėl to reikia kelti bangas?

- Anokios čia bangos ... Šiaip ... Retorinis klausimas ... Kas gi mes po velnių esam ???

Saulė maloniai glostė ir kaitino mus savo spinduliais, o pavieniai praeiviai, nei kiek neerzino ir negadino senamiesčio vaizdo. Šaltas alus, leido jausti kažkokią tai vėsą ir lengvą malonumą kūne. Todėl, su dideliu pasitenkinimu, išgėriau didelį gurkšnį šalto alaus.

- Žinai ... Aš juk kodėl, tavęs, paklausiau dėl to ... Ar yra kas prilygtu Dievui ? Nes mūsų sumautas gyvenimas, vien iš prieštaravimų. - tęsė toliau Juozas. - Ir mane, tai jau ima užknisti.

- O aš čia prie ko ?

- Kaip tai prie ko ??? Juk tu ir esi, tas ... kramonjonietis. Kuriam, tarp kitko, visiškai pofig, yra Dievas ... Ar jo dar vis ... nėra.

- Juozai ... Pats puikiai žinai, ką sakė kažkuomet Vaildas - Jei net Dievo nebūtu ... Žmogus ... jį būtinai susigalvotu.

- Va ... Todėl tavęs ir klausiau ... Ar yra nors kas, kas galėtu prilygti Dievui.

- O kodėl neturėtu būti ?

- Ką tuom nori pasakyti ???

Pasisukau kėdėje taip, kad galėčiau matyti Juozą ir atsirėmiau į jos ranktūrį taip, kad galėčiau palinkti arčiau Juozo.

- O žinai brol ... Eik velniop su savo klausimais. Yra Dievas ? Nėra Dievo ? Tau tai koks skirtumas ???

- Klausi koks ? Gerai ... Atsakysiu. - ištarė Juozas ir nusitvėrė alaus bokalą. - O nebegaliu ... Nebesigauna gyventi tarp ...

- Na na ... Ko pastrigai ?

Juozas pakėlė bokalą ir godžiai, gurkšnis po gurkšnio, jį ištuštino ir pastatė ant staliuko.

- O tu, kažkuria prasme, teisus ... Pastrigau aš ... Kaip kokiam paraleliniame pasaulyje, čia ... pastrigau. Ir visa laimė, kad čia ... va toks tu ... šmikis esi. Antraip ... jei nenusigerčiau, tai nupuščiau galan, šiame " prieplaukusių " ir savimi patenkintų pasaulyje.

- Na ir kas tau čia keisto ??? Kas čia tau keisto tarp tų ... žmogų pasaulio ??? Kaip pats sakei - tai prieštravimų pasaulis. Štai ... Edisonas ... Išrado patefoną ... Mokslo pasaulis, akademikai ... jį išgrūdo kaip šarlataną su visu jo fonografu. O vėliau, tas pats Edisonas ... savo matematiniais skaičiavimais įrodinėjo, kad sunkesni už orą aparatai, negali turėti jokių šansų skrydžiui iš principo. Tiesa ... Broliai Ratai to nežinojo ir ... sukonstravo lėktuvą. Tai kas čia keisto ??? Kas čia po perkūnais keisto ??? Pirogovas ... pareikalauja, kad jo kolegos dėvėtu baltais ir gerai sterizuotais chalatais operacijos metu ... Jį, paprasčiausiai uždaro į durnyną. Tiesa, po trejetos dienų paleidžia, įsitikinę kad su jo psichika viskas tvarkoje. Tai kas tau dar keisto ??? Mokyklą pameni ??? Omo dėsnį girdėjai ??? O kuom baigėsi tam atradėjui ??? Jį išgrūdo iš darbo, apšaukė bepročiu ir dar dvidešimt metų po to ... neprisileido prie mokslo pasaulio slenksčio. O termodinamikos pradininkai ? Džoulis ir Majeris ? Vien patyčios ir linksėjimas durnyno link, po ko Majeris, neatlaikęs viso to pežiminmo ir nesibaigiančių patyčių, nusižudo. Tai kas tau čia po perkūnais keisto ???

- Arūnai ... Bet juk tai ir yra ... baisu.

- Tai baisu ??? Tai baisu ??? Nei velnio ... Tai visiška Kakastrofa ...

Čia Juozas galima sakyti praplyšo juoku.

- Kakastrofa ... Na geras ... KAKA ...STROFA ... Gerulis ... - raitėsi jis kėdėje, braukė ašaras nuo skruosto ir vis kartojo, - KAKA ... STROFA ... Ka ... ka ... strofa ...

Ir kol jis leipo juokais, aš jau buvau besiruoias pakilti ir eiti kavinės link, kaip staiga išgirdau klausimą:

- Kas jūsų draugui ??? Viskas gerai ???

Tai buvo padavėja, kuri savo rankose laikė padėklą, su Burnon viskio buteliu ir dviem taurėmis, bei pradarytu " Marlboro " pokeliu.

- Taip ... su juo viskas gerai. Tuoj praeis. Šiaip ... papasakojau jam vieną istoriją iš savo gyvenimo. - atsakiau jai ir pirštu pavedžiojęs virš padėklo, paklausiau jos, - Čia mūms ?

- Taip ... Tas ponas užsakė. Ir minėjo kažką, kad tai ypatingai progai atšvęsti.

- Jooo ... Tikrai kad ... kakastrofa.

- Atsiprašau kas ???

- Oi ... Nekreipkite dėmesiaus. Viskas tvarkoje. Jei galima, pakeiskite peleninę ir atneškite dar vieną.

- Gerai ... O gal dar ko nors pageidausite ? - paklausė ji ir nusišypsojo už visus dvidešimt litų.

Nežinau ką ji tuom norėjo pasakyti ir nežinau ką jai Juozas pritrielino, bet isšitraukiau dešimtinę ir padėjau jai ant padėklo. Nes dvidešimt ... paprasčiausiai pagailo už tą atlankstytą šypseną.

- Dėkui jūms ... O kada bus šašlykas? - paklausiau jos, nes kažkaip keistai pasijaučiau alkanas, kaip vilkas, kol žiūrėjau į atneštą viskį.

- Dar dešimt minučių ir atnešu. - atsakė ji, statydama apdėklą ant stalo ir pasiimdama arbatpinigius. - Aš paskubinsiu virėją.

- Ne ne ne ... Tik jau neskubinkite dėl Dievo meilės. Lai šašlykas būna toks, koks jis turi būti. Nenorėčiau nusivilti jo skoniu.

- Supratau ... Viską supratau ... Atnešiu iš karto kaip tik jis bus paruoštas. - tarė ji ir su šypsena atsitraukė kavinės link.

- Kaka ... strofa ... - purtėsi iš juoko Juozas. - Va už tai ... Už tai reikia mostelti. Papylstyk tu, nes aš ... Aš ... Kakas ... trofa ...

Atsisėdau savo kėdėn, pripyliau stiklus viskio ir užsirūkiau.

Juozo traukuliai rimo, juokas kimo ir tik laikas nuo laiko, jis nubraukdavo dar vis pasirodančias ašaras. O man, nebuvo nei linksma, nei pikta. Tiesiog kažkaip išsikroviau su tuo paskutiniu savo atsakymu Juozui ir likau kaip išsiurbtas. Tuščias toks ir nykus.

Velniai žino, bet kažkur ir kažkame aš ėmiau suprasti Juozą ir tą jo pasakymą, kad ... šiame pasaulyje galima būti tik amžinoje alkoholio anabiozės būsenoje, arba ... savanoriškai pasiduoti " Hi hi " instituto baltaskverniams.

- Arūnai ... Drauguži ... Va su tavimi ... aš pasijaučiu lyg gaučiau šviežio oro dozę. Neiškvėpuoto, nepripersto mūsų perpelijusios civilizacijos, o to ... šviežio ir dar niekuom neužkrėsto. - tarė Juozas, braukdamas paskutinę ašarą ir keldamas nuo staliuko stiklą. - Tu jau ant manęs, senio, nepyk ... Aš kiek kitais keliais vaikščiojau ir tau ... šiek tiek pavydžiu tavo ... gyvenimo. Tad ... Už tave ir tavo ... KAKASTROFĄ ...

Pakėliau tylėdamas taure su viskiu, susidaužėm ir sekdamas Juozo pavyzdžiu, susipyliau visą tos taurės turinį į save. Po ko abu sėkmingai perkreipėme marmūzes, draugiškai pastatėme stiklus ant staliuko. Tik Juozas, pirštu pabraižė kažkokius ugnies ženklus ore, lyg duodamas suprasti, kad reikia iš naujo viską užpildyti. Ką ir padariau nieko nelaukdamas.

- Velniop viską ir visus ... - išstenėjo Juozas ir nusičiupo viskio stiklą dar kartą. - Trezvom akimis matyti pasaulį ... tai tas pat, kas save bandyti įtikinti, kad anonizmas, taip pat sekso forma. Ir ... Kaip ten zakristijonas Rūta sakė ??? Vien alus ir tamsa. Vien tamsa ... ir alus ... Už tave.

Ir mes susivertėme po antrą dozę viskio.

Nežinau kodėl, bet nejaučiau jokio sąžinės graužimo, kad ... ir pats gėriau, ir Juozui netrukdžiau to " kablio " gaudyti.

- Jūsų užsakymas ... - išgirdome švelnų Jurgitos balsą.

- Pačiu laiku ... Paaačiu laiku ... - ištarė Juozas ir nusitvėrė butelio.

- Dėkojame ... - tariau aš. - Ir prašau ... užsakykite dar dvi porcijas, o kartu su jomis ... atneškite ir dar vieną butelį " Burbon".

- Gerai ... Jūsų užsakymas bus padarytas. - tarė ji, jau nurinkinėdama alaus bokalus.

Paėmiau stalo įrankius ir taikiausi pasmeigti pirmą mėsos gabaliuką, kai ...

- Nedrįsk ... Po pirmos ir antros ... Tikras rusas ... neužkanda.

Pažvelgiau į Juozą.

- O tu ką ? Rusas ???

- Ne ... Bet pirma išgerkime. O paskui jau tau papasakosiu, kaip vokiečius į kaimą atvedžiau, kaip pirmininko trobą pakūriau ir kaip rusu ... patapau.

Taip mes mostelėjome, nuo dūšios ir dūšion, dar kartą.

Juozas atsilošė kėdėje ir žvilgsniu įsismeigė į dangų, lyg norėdamas ten praurbinti sau skylę ir pro ją pabėgti. O aš ... savo senu įpročiu, prisidegiau cigaretę.

Te bobut tau ir Devintinės ... Du normalūs vyrai, du žmogai, o ... plauna save ir savo suspardytas sielas viskiu, lyg kokiu vandeniu. Ir kodėl taip? Kur jau mes taip ir kada prigriešinom šitaip baisiai, kad dabar randame tik vieną kelią Skaistyklon, ir tik per velnio ašaras.

- Arūnčia ... už kokius griekus mane pistelėjo Žemėn, aš žinau. O tave ??? - vis tebegręždamas dangaus mėlį, ištarė Juozas. - Beje ... kelintas tavo gyvenimėlis jau ?

- Trečias ... Trečias dar tik ... - ištariau jam ir įtraukiau sodrų cigaretės dūmą.

- Na, sakyk ... Ar ne kurvelis tas Pitagoras, su savo skaičiavimais ?

- O tu tiki tomis baikomis ? - paklausiau jo ir nupurčiau pelenus.

- Šiai dienai ir šiai minutei ... nebetikiu net pačiu savimi. Nebenoriu ...

- Baisu ?

- Na tu ir durnas. Atleisk ... bet ir jaunas, ir dar gerokai durnas. - atsakė jis ir pasisuko veidu mano link. - Ko man baidytis ??? Gali pasakyti ? Ką aš galiu prarasti, apart grandinių ?

- Būtent ... Grandines ...

- Ne brol ... Grandinės viso labo įrankis, tavajam Aš suprasti, kas tu toks esi ir kuom nori būti.

- Tai nori pasakyti, kad mes ... esame įkalinti ir tik vienu tikslu, ir tik su viena alternatyva, pasitaisyti arba ir likti tose grandinėse amžiams ?

- Garbės žodis, tu trenktas ... Kaip Dievą myliu ... Trenktas. - tarė jis šypsodamasis. - Na kodėl mano pasakytą, priimi tiesiogiai ? Sunku įjungti fantaziją ?

Dabar jau aš paėmiau butelį ir pripildžiau stiklus.

- Gerai ... pavadinkime tai ne grandinėmis, o ... kad ir ... mokykla. - ištariau ir pastačiau butelį ant staliuko.

- Va ... Jau arčiau tunelio pabaigos ir ... šviesa ima ryškiau matytis. - pasakė Juozas ir pakėlė savo taurę. - Bet kaip ir priklauso, jei lėkti vėpelniką atvėrus į tą šviesą ... visuomet yra šansas likti aklu ir nubrėžus lanką ... maktelt atgal į juodumas.

- O tu revoliucijos vade, juk teisus ... - ištariau ir pasiėmiau savo stiklą viskio. - Ir sakyčiau ... net bjauriai teisus. O ypač dėl to, kad mūsų pasaulis vien iš prieštaravimų.

- Patiko ??? - paklausė jis žiūrėdamas man į akis.

- Velniai žino, ar patiko, bet tai spėjau pamatyti ir pats.

- Mat kaip ... Sakyk koks ... gudrus visas. Tik bėda pelių negaudai, sabaka tu vienas.

- Va už tai ir išgerkime, o po to ir užkąskime kiek, nes jau jaučiu, kaip manyje drakonas bunda.

- Būtinai ... Būtinai ... Ir į tavo mano ... sveikatas. Kad jas kur perkūnėliai kad pasigriebtu.