Apie Meilę, tik ...

Ir vėl ...
Apie Meilę, tik ...
Kažkiek, kažkiek kitaip.
Be nešančių, dangun, sparnuotų frazių.
Kad nereikėtu, atitrūkt nuo žemės.
Kur, šiaip ir vyksta ...
Visas veiksmas.
Aplamai.
Tai sakom ...
Meilė, mus visus kankina ...
O ar už jos, daugiau, nieko nėra?
Nejau ... taip ir paliks, visai nepaminėta.
Kalčių kalčiausia ir kalta.
Protą aptemdanti.
Nepažabojama ...
Aistra.
Nes ...
Kas be jos?
Ne tik, kad žmonės.
Bet viską supanti ir tverianti Gamta.
Ar daug sulauktume dainų, eilių, net poelgių ...
Kuriuos ... atliekam kartais,
Tarsi išprotėję.
Kad tik ...
Pasiekti ją.
Tą ...
Kuri kalčių kalčiausia ir kalta.
Ir vardas jos toksai svaigus - Aistra.
Kur susilieja kūnai, dingsta laiko supratimas.
Išnyksta viskas, kas nors kiek mus stabdė, o kartais ...
Versdavo net būt, perdėm droviais.
Todėl ir Meilės vainiku,
Tai padabinom.
Kad nesijaust,
O ir nebūt.
Lyg ...
Gyvuliai.
Nors ...
O kas čia smerktino?
Kad Aistrai esame paklusnus.
Ir pabandykit pasakyti.
Ar bent įrodyti.
Tegul tik man.
Kad Aistrai pasitraukus ...
Arba tiesiog ... Aistrai numirus ...
Meilė išlieka nepakitus ir tokia pati karšta.
Gerai ... nereikia ir nerauskit.
Man nesakykit, nes ...
Ir taip žinau.
Savęs ...
Juk neapgausit.
Ir ne Platonišoke Meilėj,
Guli tos ... beprotiškosios,
Meilės ... paslaptis.