Bangos istorija

Ateis banga ir ...
Nesuduž į krantą.
Tik tyliai tyliai jį apsikabins.
O kiek vėliau, kažką kuždėdama,
Ji pasitrauks, kad dar ir dar kartą, krantan, sugrįžt.
Tenai, atgal, į gintarais nusėtą smėlį,
Ir vėl, iš naujo jį apsikabint.
O kiek vėliau, iš naujo,
Atsitraukiant ...
Jį palikt.
Ir tai kartosis,
Daugel daugel kartų.
Lyg begalinė, pasakos, istorija.
Kur įsimylėjusi banga, kiekvieną kartą ...
Rieda savo kranto link.
O ten ...
Tarsi, visai netyčia.
Palieka ...
Dar vieną,
Tarsi mažą ašarėlę.
Geltonu gintaru ... gulėt.
Tarsi norėdama, primint save,
Ir tai, kad ji, be kranto būtu niekas.
Tik vandenynuos pasiklydusi ir vieniša banga.