Pages

Translate

Sunday, 22 December 2013



Tiesiog po kojomis



Viskas kas supa mus,
Taip paprasta.
Tiktai ...
Bėda.
Mes ...
Ieškome razinų ten,
Kur jų negali būti niekada.
Patys ir sau,
Išsikeliame klausimą,
Ar klausimus.
Juos pavadiname - Problemos.
Ir kankinio žvilgsniu ...
Aplinkui dairomės atsakymo.
Kai jo nėra.
O ir negali ... būt.
Nes klausimus, ar klausimą.
Išsikeliame patys.
Ir niekas kitas, už mus į jį, ar juos ...
Neatsakys.
O tai, kas supa mus.
Taip paprasta.
Tereikia tik išmokti,
Žiūrėt į viską ... paprastai.
Ir neverta tikrai,
Pastėrusiom akim, dangun žvalgytis.
Kuomet atsakymų kalnai,
Tiesiog po kojomis.


 Our hopes ... 



Our hopes, desires and wishes.
Sometime is too big.
Same as crazy desire,
In desert mirage to touch.
Our hopes,
Desires and wishes.
Sometime ...
Is black.
Sometime ...
Is white.
And here ...
There is nothing strange.
Because we are only people.
And such was the human nature.
Who never ...
Never stop in the middle.
And go ...
Every time only ahead.
Our hopes,
Desires and wishes.
Sometime ...
Is too big.
And for us is no matter,
That it is ..
As race in the desert.
When we want mirage to touch.
Because ...
Prime target for us,
Our hopes,
Desires and wishes.
And nothing more, just it.

Saturday, 21 December 2013



Tarsi ilga kelionė, kopomis



Gyvenimas ...
Tarsi ilga kelionė, kopomis.
Kur pradžioje, susižavėjimas.
O kuom toliau ...
Jo vis mažiau.
Dažniau klimsti, į birų smėlį.
Kol vieną dieną ...
Pavargsti.
Gyvenimas ...
Tarsi ilga kelionė, kopomis.
Bėgimas,
Vejantis miražą.
Kurio pasiekti, niekad negali.
Savęs tylus įkalbinėjimas.
Kad paskutinė miršta,
Tik Viltis.
O kuom toliau ...
Tuo vis dažniau.
Dažniau klimsti, į birų smėlį.
Kol vieną dieną ...
Pavargsti.
Ir baigiasi ilga kelionė ...
Kopose.
Toksai jau tas ...
Gyvenimas.

 Žodžių magija ... 



Vartau žodžius.
Dėlioju juos, eilutėmis,
Stulpeliais.
Taip paprastai, be jokio vargo.
Ir tarytum ... žaisčiau.
O visa tai kitam,
Tarytum burtas, žodžių magija.
O aš juokiuosi.
Kartais ... savo viduje.
Kad tai ...
Kas šitaip paprastai ir paprasta.
Kažkam pavirsta ...
Magija.
Kur man pačiam,
Tėra žaidimas ... žodžiais.
Na, visiškai taip pat,
Tarsi aš pieščiau.
Akvarele.
Arba ...
Paėmęs paprastą,
Pieštuką.
Baltam lape,
Kažkur lengvai, vos liesdamas.
Kažkur ...
Paspausdamas,
Paliekų tamsų pėdsaką.
Kuris iš lėto virs,
Juodai baltu ... paveikslu.
O tu,
Ar kitas, pasakys.
Žiūrėkite ...
Kokia tai magija.
Kaip viskas paprasta,
Ir paprastai.
Vartau žodžius.
Dėlioju juos, eilutėmis,
Stulpeliais.
O pasirodo, kad užsimu aš ...
Žodžių magija.

Thursday, 19 December 2013


Dideliai ... mažas



Nusprendžiau pasižiūrėti, koks gi tas mano pasaulis.

Na, ne tas kuriame pats esu, bet tas, kuris manyje ir mane patį sudaro.

Ir taip pasižiūriu, ir taip pabandau. Net kelis kartus ratu apibėgu.Pagaliau atsiklaupiu ir idėmiai bandau jį įsižiūrėti. Kol galiausiai pasiimu jį į delnus, nueinu iki kambario kampo ir įsitaisau jame.

Viešpatuk su viešpatėliausiais ... tai kad ir aš, tame kambario kampe, toks mažas, kaip ir tas mano pasaulis delnuose.

Graudu ... Liūdna.

Čia, kambaryje, kuriame taip gerai buvau įsitaisęs, viename iš jo kampų, pasirodė žmona. Ji kaip tik sprendė kažkokį kryžiažodį.

- Kokia yra artimiausia mūms esanti žvaigždė ? - paklausė ji, neatitraukdama akių nuo žurnalo ir vis kažką jame pasižymėdama.

- Saulė ... - atsakiau jai net nesusimąstydamas.

- Ne ... ne mūms. Bet mūsų sistemai. - pasitaisė ji.

Tuomet, vis dar galvodamas apie savo mažytį vidinį pasaulį, vėl išpoškinau jai:
- Tuomet rašyk Kentauro. Nors jų ten ... čielos trys.

Žmona atplėšė akis nuo savo žurnalo ir jau žiūrėdama į mane perklausė:

- O kokios ?

Va čia man teko jau kiek susimąstyti. Tiksliau ... Teko įslysti į savo mažutėlį pasaulį, kuriam nenoromis teko prasiplėsti ir parodyti, šiek tiek daugiau to, kas jame buvo.

- Artimiausia žvaigždė ... Kentauro Proksima. Paskui yra dar dvi, Kentauro ... Bet nesu tikras dėl jų pavadinimo. Rodos ... Alfa ir Beta.

Žmona vėl įsikniaubė į savo žurnalą, kažką jame skaičiavo tušinuku badydama po jį.

- O tu esi tikras dėl Kentauro? - perklausė ji mane, pakėlusi akis nuo žurnalo.

Klausimas kaip ir retorinis, nes nebuvom astronomijos specialistais nei aš, nei ji.

Todėl, dar kart, žvilgterėjau į savo mažą pasaulį, kuris jau buvo šiek tiek padidėjęs.

- Tuomet, rašyk Sirijus. - atsakiau jai, žiūrėdamas į savo delnus, kuriame tarsi gulėjo mano pasaulis ir jau kur kas , kur kas, didesnis.

- Tinka. - atsakė ji. - Dėkui tau už pagalbą.

- Nėra už ką ... - atsakiau nei tai jai, nei tai sau.

Žmonai išėjus ir toliau sėdėjau savo kampe, su savo mintimis. Toliau bandžiau žiūrėti į savo pasaulį, kuris ... Kuris nebe toks jau ir graudus buvo.

Gal ir būčiau nutraukęs savo tuos pasidairymus po save, ir gal būt, būčiau jau pakilęs iš to kampo, kai vėl pasirodė žmona.

- Kas buvo paskutinis Kleopatros meilužis ? - su lengva šypsena paklasė ji.

- Cezario draugelis. - atsakiau jai, taip pat nusišypsojęs.

- O kas tas ... draugelis ? Vardą jis ... turi ? - vis taip pat besišypsodama, dar kart, paklausė ji.

- Antonijus. Markas Antonijus.

Ji pasižymėjo atsakymą žurnale ir kažkaip šelmiškai žvilgterėjusi ištarė:

- Tai pradžioje ... Cezaris, o paskui jau jo ... draugelis ?

Čia aš atsirėmiau į grindis, atsistojau ir patraukiau link virtuvės.

- Na kodėl ... pradžioje ... Cezaris ? Kleopatros asmeninis gyvenimas ... uch ... koks spalvingas. - atsakiau jai praeidamas pro šoną. - Jei ten pasirausti ... Tai laaaabai daug idomybių susirast galima.

Žmona nusekė man iš paskos virtuvėn, kur aš užsikaičiau arbatinuką ir ėmiau manipuliuoti po virtuvę besiruošdamas pasidaryti kavos.

- Jei darysi " savo " kavą ... Tai ir aš neatsisakysiu.

Šyptelėjau jai ir pasiekiau dar vieną puodelį.

- Patinka ?

- Na ... visai nieko tokia. Ir skanu ir ... užveža. - atsakė ji nusišypsodama. - Ir kiek gi ji vyrų turėjo, jei jau toks spalvingas gyvenimas?

Čia jau vėl, teko žvilgterėti į savo vidinį pasaulį, kuris šiam momentui, jau gan smarkiai buvo prasiplėtęs.

- Na, pasiutusi ta, graikų giminė ... buvo ... - atsakiau jai juokdamasis.

- Kaip ??? Tai ji ne egiptietė ??? - paklausė žmona, nustebusiomis akimis žiūrėdama į mane.

Ir čia, aš pats sau, padariau atradimą. Ne ... Mano pasaulis yra didelis. Ir gal būt net labai didelis. Tik aš jo nebevertinu, nes jis jau ... yra. O mažas todėl, kad man vis dar yra noras rasti tą - Terra Incognita. Ir tas Bolivaras, dar vis pilnas jėgų, gali mane nešti velniai žino kur.

Ir kaip sako lotynų patarlė ... Dum spiro spero. Taip, aš tikiuosi, kad man dar reikia daug ką sužinoti.

O kam ??? Manau, kad į tokį klausimą niekas negalėtu atsakyti.

O gal atsakymas yra kitame lotynų posakyje ???

Per aspera ad astra. Gal tai ir yra tas ... kelias. Tik ne į tas žvaiždes, kurias paprastai matome, nakties danguje. Visiškai ne į tas. Bet, ar tai, jau taip ir svarbu į kokias? Nemanau.

Virtuvėje pasirodė sūnus.

- Turiu klausimą.

- Na ... Idėmiai klausom. - atsakiau maišydamas kavą.

- O tam, kad kariauti ... Reikia turėti didelę armiją ir gerus ginklus?

- Nesupratau. Su kuo ruošiesi kariauti ? - tariau jam šypsodamasis dėl tokio abstraktaus klausimo.

- Ne ... Na ... Kaip tada kur kariavo ... Kaip ten jie ? Hitleris ir tas ... Va - Stalinas.

Padaviau puoduką kavos žmonai, apkabinau sūnų per pečius ... Ir parodęs visiems kryptį didžiojo kambario link tariau:

- Stalinas su Hitleriu, niekada nėra net susimušę, ne tai kad ... kariavę. Kavą kartu ... gėrė. Konjaką. Bet ... niekada nekariavo.

- O mūms mokykloje ... - buvo beužsivedąs savo tiesos įrodinėjimui sūnus.

- Tai kam manęs tuomet klausi ? - atsakiau jam ir dar plačiau nusišypsojau.

- O todėl, kad ir mama pas tave visad, ir visko, klausia.

Taip ... Visi paukščiai yra paukščiai. Tik ne kiekvienas paukštis gali pakilti, skristi. Ir tikrai retas maudytis audrose.

Kaip ten lotynai sakė ??? Kas galima Jupiteriui, tas draudžiama jaučiui.

O ką jie tuom norėjo pasakyti ... dabar tik ginčus sukelia.

Lyg filme prasisuko vaizdas - stoviu aš, o aplink mane sukasi mano pasaulis, visiškai panašiai kaip nakties dangus, pilnas žvaigždžių ir dar velniai žino ko. Ir jis toks didelis didelis ... Platus patus ...

Mano mažas ir tuo pačiu didelis ... Pasaulis.

O gal atvirkščiai ???

Dideliai ... mažas. ?

Monday, 16 December 2013


My ... Kingdom 



My kitchen is my ...
Church.
And ...
A major book,
In this church is ...
Food preparation .... Bible.
Where is all secrets.
For health, for life.
And everything,
That everyone have happiness.
So ... In this church ...
I'm a God.
And ...
Food preparation ... Master.
Where I cooking food,
Special for wines.
Or make special delicate,
For whisky.
Yes ... I'm a Lord.
In my church - my kitchen.
Yes ... I'm a God.
In my ...
Kingdom.

Sunday, 15 December 2013


Gaila



Galvoju kartais,
Klausimą užduodu sau.
Kodėl, žmogutis, save vadinantis,
Aš ... Žmogus.
Taip panašus į ...
Sraigę.
Ir lygiai tiek pat ...
Trapus.
Nors sako,
Turintis ir stuburą,
Ir tvirtą dvasios šarvą.
O tik paliesk jį ir ...
Jis išnyksta.
Kaip dingsta sraigė,
Po savu šarvu.
Todėl ...
Ir keista, kad ...
Gyveni,
Tarytumei tarp sraigių.
Kur reikia būti ... Atsargiu.
Nes kur nežengsi,
Sraigės ... Sraigės ...
Ir perspėjimo klyksmai,
Ei ... Atsargiau ... Ir AŠ ... Žmogus.
Bala nematė, būtu galima ir susitaikyti.
Tačiau yra, sena, patarlė ...
Bažnyčion,
Kiaulę įsisleisk ir ant altoriaus ...
Ji netruks užlipt.
Todėl ir čia, su tais žmonėm,
Kurie lyg sraigės.
Atsargiai reik.
Nes juos ...
Gali ištrėkšti, paprastu žodžiu.
Jų ...
Net nemaigęs.
Gaila.

Mostly ...



Our life for us,
Mostly ...
Same as our world.
Where we to try,
It understanding but ...
Again and mostly,
We are on the wrong way.
When looking answers in the Space.
But it's too very strange ...
That mostly,
We are as blind.
When nothing to see,
What is ...
Directly under your feet.
Or straight,
Under your nose.
So ...
Mankind risen up,
But ...
Still trample on the spot.
And try to find the answers in the ... Space.
Or just await ...
When someone answer.
Who he is ?
And why ...
He desperately needs a God.
And mostly ...
When he still close,
Alone ...
To time to die.
Strange.
But is truth.
That ...
We are as blind.
When nothing to see,
What is ...
Directly under your feet.
Or straight,
Under your nose.
And don't understand it.
What is our Life.

Saturday, 14 December 2013


From different ... angles



Invisible a fine line,
What separates our world expanse.
And show for us as mirror,
That is nothing different between ...
Black and white.
Just different views to same.
From different ... angles.
Where is a chance to choose ...
One of the road,
From many many ... ways.
Which one is yours and ...
Where are you ?
And where you going.


O juk rašau ... ekspromtu



Ech ...
Kaip viskas man,
Jau atsibodo.
Kai pilstoma, tuščiai, kiaurai.
Ach ...
Kokie žodžiai ...
Ir kokie ... jausmai.
Skaitai ...
Ir net jauti,
Kaip viskas išgyventa ...
Kaip žodžiai,
Surašyti,
Iš širdies ... giliai.
O aš sakau - Nei velnio ...
Broliai, sesės.
Nes iš galvos rašau,
Ne iš širdies.
Net ir dabar ...
Ekspromtu,
Pabandysiu prisibelsti.
Kad pamatytumėt,
Nors krašteliu ... akies.
Mintis.
Kurias ...
Stulpeliais išvingiuoti,
Tėra tik klausimas - fantazijos.
Ir pagrindinės ...
Nutvertos minties.
Toliau ...
Kaip rūbą, tu rengi tą mintį.
Kartais skubėdamas,
Kartais lėtai.
Gal kiek kažkur,
O ir kažką ...
Pagražini.
Bet ...
Neturi kada sustot.
Viduryje ...
Užplūdusių minčių,
Srovės.
Rašai, kuri ir fantazuoji ...
Bet ...
Tik tai tol,
Kol nenutrūko ...
Mintys.
Ir ...
Nepradingo,
Už nepasiekiamos ribos.
Kažkur ...
Už nebūties.

Nesutinku aš būti



Nesutinku aš būti,
Tiktai lengva ir pasipriešinti negalinčia smiltim.
Kurią, bet kur, nunešti gali, net ir mažiausios bangos,
Ir kad Likimas žaistu taip, kaip jam tiktai patinka, su manim.
Verčiau jau pasirinksiu, būsiu, kaip uola, ar aukštas krantas,
Kovojantis už savo teisę, būt ... pačiu savim.
Ir nesvarbu, kad kitą kartą,
Gyvenimo, ar net Likimo bangos,
Daužys su įtūžiu,
Pasiutusia jėga.
Bandydamos,
Mane sutrinti ir paversti,
Maža ir priešintis, negalinčia smiltim.
Kurią, gal būt, išmes, ant kokio kranto.
O gal paliks, tik stumdoma, kažkur gelmėj.
Ne ... nesutinku aš būti,
Tiktai lengva ir pasipriešinti negalinčia smiltim.
Geriau jau vieniša uola, ar aukštas krantas,
Ir kur jųjų teisė, būt pačiais savim.
Nes, nugalėjus ...
Nusilenks ...
Net ir pikčiausios bangos,
Taip ir negalėjusios, tavęs, įveikt.
Ir jau ne tu,
O prie tavęs,
Smiltelės glausis iš vilties,
Kad tu ir jas, galėsi nuo bangų apsaugot.
Įrodęs ... savo teisę,
Nepajudintas,
Stovėt.

Friday, 13 December 2013


Хотелось бы ...



Хотелось бы ...
Чтоб знали про тебя,
Ещё при жизни.
И вспоминали долго,
Долго после.
Кoгда ...
Уже уйдёш.
Но ... не на кладбище,
У твоей могилы.
И не у памятника, воздвигнутого тебе ...
На счастье голубям.
А просто так,
Чтоб вспоминали, изредко и просто.
Без лишних слов, речей,
И слёз.
Лиш потому,
Что жил любя, шутя, с улыбкой.
И для чего на камне,
Высечь пожелал.
Ведь был я тем, кто вы теперь.
Cейчас я тот,
Kем стать вам ... предстоит.

Where is a problem ...



Where is a problem ...
With the people ?
Why they every time,
Make mistakes ?
I'm not sure, but I try to answer,
That it's only from humans brains.
What is sometime as ...
Virgin.
Never been to touch,
And never use.
Or ...
Next one.
Maybe ...
All problem is,
That humans brains,
Is separated.
And never knows,
And never understand ...
What makes the right-hand side.
And what needs to do ... left.
Okay I ask again.
What wrong with people?
Where is ...
This fucking problem?
If they have brains,
But every time make mistakes.

Don't leave me




Don't leave me.
Please ...
Don't leave me.
And never say ... again.
That is to be ...
Much better.
If you leave me ... alone.
Because ...
We like each from us,
Sometimes ...
Make mistakes in the life.
Don't leave me.
Please ...
Don't leave me.
And give me chance,
To mend.
Return back confidence in and ...
Believe me,
Please ...
Believe me.
I wanna change everything.
And you ...
Return to me again.
That I can be ... forever.
Only with you ...
And never be ... alone.
Don't leave me.
Please ...
Don't leave ... me.
Believe me its is ... true.

Dainas durnas dainuot ...




Manęs,
Nelieskite.
Geriau nereikia.
Nes tuoj, galiu pradėt.
Dainas durnas dainuot ...

Niūniavau sau po nosimi ir visai kaip toje priekvailėje dainuškoje, durnomis akimis basčiausi po virtuvės aplinką.

Žvilgsnis blaškėsi iš kampo į kampą, tarsi kažko ieškodamas. Tik klausimas - O ko ... ?

Muziejus, ne virtuvė. Visur švara, nei trupinėlio. Viryklė blizga lyg katino pautai, kai jis juos baigia laižyt. Rodos, kad ja ir nesinaudota dar nei karto.

Peiliai tvarkingai kabo ant sienos, tarsi kokiame parade. Kriauklėje, nei šakutės, nei šaukštelio. Net puoduko nei vieno nėra.

Ant palangės tik nykštukas, apsikabinęs termometrą šypsosi lyg sakydamas - Na ... Ar nemalonu tokiuose namuose ? O šalia jo stovinti akmens peleninė ... Švarut švarutėlė. Ir rodos, net kažkaip keistai dera prie jos esančios gan nemažos tigrinės kriauklės.

Idilija.


Manęs,
Nelieskite.
Geriau nereikia.
Nes tuoj, galiu pradėt.
Dainas durnas dainuot ...


Muziejus ir tiek. O visa tai, vakarykščio pasiutimo pasekmės. Kuomet neapsikenčiau to buitinio namų bardakėlio, kuris tęsėsi diena iš dienos ir ... prasinešiau viesulu per kasdieniškus vaizdelius, kurie kartojasi kiekvieną kartą ir kurie turi lyg ir pasiteisinimą - Skubu ... Nėra kada ... Vėliau ...


Manęs,
Nelieskite.
Geriau nereikia.
Nes tuoj, galiu pradėt.
Dainas durnas dainuot ...
Ar net ...
Sušokti Tumbo Jumbo karo šokį.
Nors kas tai yr ...?
Ir pats, visai nenutuokiu.


Toliau sau niūniuoju po nosimi, atsirėmęs į virtuvės praėjimo staktą ir žvalgydamasis po savo virtuvę lyg koks pasiklydęs turistas jam visiškai naujoje aplinkoje.

Pro kitą pusę virtuvės, iš kambario atbidzeno šunėkas. Stabtelėjo. Žvilgtelėjo į mane, paskui į virtuvės grindis ir dėl visa pikto pasileido palei spinteles uostydamas grindis. Kiek stabtelėjo ties maisto ruošimo stalu ir kriaukle. Taip sakant, atidžiau apuostė tą teritoriją ir nusičiaudėjo. Po ko žvilgterėjo dar kartą į mane ir atsitupė, lyg bandydamaas paklausti - Tai ką ??? Jokio skanumėlio nebus ?

Ot velniava. Net šuo priprato prie to, kad visą laik ką nors galima rasti ant grindų. Kaip koks tarakonas pasidarė, kuris apsigyvena šiltose patalpose ir kur pilna maisto liekanų.


Manęs geriau,
Nelieskite.
Ir nevarykit Viešpačio,
Medin.
Galbūt jis jūms ... atleistu.
Tik tokie šposai ...
Ne su manim.


Ir kol toliau niūnavau savo priekvailę dainušką, cucikas lyg supratęs, ką tuom noriu pasakyt ... Atsistojo, dar kart žvilgterėjo man į akis ir ... nukabinęs galvą ir lengva ją pakratydamas patraukė atgal iš kur ir buvo pasirodęs. Ir matomai sau mintis dėliojo, kad va ... nepasisekė ir šiandien. Šeimininkui ... kažkoks šalas užėjo. Teks palaukti geresnių laikų.

O aš pats sau šypsojausi ir man buvo be galo gerą. Gera, kad prasinešiau lyg koks tornado šluodamas viską savo kelyje ir dar vėliau ... jau po visko ... lyg koks laukinis žvėris tykojau kiekvieno, kuris įbris, įsliūkins, ar šiaip, pakeliui iš kambario į kambarį eidamas, užsuks virtuvėn. O čia aš ... Įsitaisęs valgomojo kampe ir ... Pakliuvo ... Pakliuvo vienas iš tų, kuriems pastoviai nėra laiko, kurio atsakymas yra kaip maldelė - Vėliau ... Vėliau sutvarkysiu. Ir tas vienas buvo ... sūnus.

Geras žmogus - špyga taukuota, kaip sakydavo čigonas iš filmo apie Tadą. Va aš tą gerą žmogų ir prie nago ... Ir po nagu. Ir kaip kitame kino filme buvo sakoma išpindėjusiam mužikui - Dantimis brol Mykolai ... dantimis ... Taip ir čia, braliukas, su ašaromis plovė tai, ką vakar buvo palikęs ir ką į indaplovę buvo sušaudęs, net maisto likučių nepasistengęs pašalint.


Manęs geriau,
Nelieskite.
Ir nevarykit Viešpačio,
Medin.
Galbūt jis jūms ... atleistu.
Tik tokie šposai ...
Ne su manim.


O dabar, stovėjau praėjime į virtuvę, atsirėmęs į staktą, lyg koks Cerberis prie Pragaro vartų ir tyliai sau niūniavau stebėdamas siuntantį sūnų, kurį priverčiau tvarkytis ir ko niekad pats nėra daręs virtuvėje. Nes pastoviai mama ... Pastoviai namų "advokatas", kaip aš ją kartais pavadindavau. O dabar ... SPĄSTAI ...

Mamos nėra namuos. BĖDA ...

Nu ale sviontas Jackau ... Viešpatie trilinkas ... Kodėl tas pasaulis atsistojo rakom ??? Ko jam dar trūksta ? O gal atvirkščiai ??? Perdaug ?

Jomajo nesikeikiant ... Užaugom juk ir be indaplovių, ir be dulkių siurblių. Kai kas net ir šilto vandens neturėjo, kaitintis tekdavo. O čia ... O dabar ...

Na ... Bet nieko. Nors ir degė Maskva ... Bet nesudegė. Taip ir mano namuos, kažkam bus sunku, bet ... kitaip nebebus. Dabar aš kausiuos už savo ... teritoriją. Už savo ... virtuvę.

- Oho ... O čia kas per šventė ? - išgirdau iš už nugaros žmonos balsą.

- Oi ... Kas čia ??? Nejau tu grįžai ? - apsimesdamas kvailiu, paklausiau jos. - Taip greitai iš miesto ??? Kiba kas parvijo ?

- Parvijo parvijo ... Sakyk geriau, kokia proga čia taip viskas blizga ir ko čia stovi, kaip stuobrys, visą praėjimą užtvėręs.

- Tu žinai ... Ir aš stebiuosi, kad tokia šventė. Sūnus ... ir šitaip gražiai virtuvę tvarko. - atsakiau jai net nepajudėdamas iš savo vietos. - Tiesiog pasaka, kuria negalima atsižiūrėti.

- Negali būti ... - ištrūko jai.

- Gali ... Negali ... O va ... Koks grožis. - tariau jai ir pasisukau link jos. - Netiki ??? Pasiklausk pas jį pati.

Žmona žvilgsniu parodė į savo rankas su krepšiais ir kai juos perėmiau, lengvai mane stumtelėjo virtuvės gilumon ir pati žengė sūnaus link.

Thursday, 12 December 2013


My ... Christmas



One Santa and ...
One gift from him.
Not more, not less, just one.
And it is done, for Christmas.
I wanna change,
This old and wrong tradition.
That I can sit at home,
And wait.
When come one Santa,
After next.
And I can have many ...
Many gift for my Christmas.

Prie savo židinio



Kai nėra židinio, o noris šilumos ...
Lengvučio dūmo kvapo,
Malkų traškesio,
Liepsnos liežuvių šlamesio.
Tu sau susikuri ...
Iš nieko,
Viziją.
Kur ...
Tu jau esi,
Prie savo židinio.
O pats ...
Giliam krėsle.
Kambaryje.
Tarp šokančių, ant sienų ...
Metamų,
Liepsnos šešėlių.
Ir ten ...
Užsimiršti saldžiai.
Tarytum, tai ne vizija, o tavo ...
Židinys, kurio tu neturi.
O gal niekuomet, jo ir neturėsi.

Wednesday, 11 December 2013


Kuom kvepia Tau ...




Ar pameni ?
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.
Ne mamai ir ne tėvui.
Ne žmonai, vyrui,
O tik ...
Tau.
Ar ...
Pameni dar ?
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.
Ir koks tai jausmas,
Ir kokios ...
Svajonės naktyje.
Belaukiant,
Tos dienos ...
Kalėdų.
I tas akimirkas,
Kada ...
Žalia ir kvepianti mišku,
Eglutė ...
Į namus parėjo.
Ar pameni ?
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.
Kaip viskas buvo,
Paprasta.
Tada.
Kai Tu ...
Buvai dar vaikas.
O dabar ...
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.

 Aš tau pabelsiu ... 



Aš tau,
Pabelsiu.
Į tavas, sielos duris.
Kada mažiausiai, šito lauksi.
Ir lyg tamsios, nakties ... drugys.
Nebiliai, raidėmis ištarsiu.
Tai ... ko pats,
Garsiai nepasakai,
Bet mintimis, dažnai kartoji.
Ir tau parodysiu, kitas duris.
Kur užrašas ant jų yra.
"Išeiti iš savęs ir nebijoti."
Aš tau pabelsiu, į tavos sielos duris.
Ir ne todėl, kad šito noriu.
Nes pats ...
Seniai prie jų esi,
Ir mintimis, kas kart kartoji.
Tegul pabeldžia, kad ir iš tamsos, drugys.
Ir lai parodo man,
Tą ... užrašą ant durų.
Kur aš galiu ...
Galiu išeiti iš savęs ...
Išeiti ... ir nieko nebijoti.
Aš tau pabelsiu, į tavas sielos duris.
Tik tam, kad iš savęs ... išeitum.
Nes nėr baisiau kai gyveni,
O tavo sielos durys ...
Aklinai užvertos.

Autoportretas ...



Židinys.
O jame ...
Dar gyvos,
Bet, prigesę anglys.
Tamsa.
Už lango ...
Viską gaubianti naktis.
Stalelis.
Žvakė ... be žvakidės.
Ir vaško ašaros sustingę ...
Taip ir nenukritusios, žemyn.
O prieš mane ...
Dar nepaliestas, baltas lapas.
Garuojanti ir skleidžianti kvapus kava.
Sumišęs ... viskio, cigaretės ir .... kavos,
Toks keistas aromatas.
Tarytum raktas.
Skirtas man ...
Atvert vartus, anapus,
Kur gali slėptis,
Vizija mana.
Štai ...
Židinys.
Jame dar gyvos ...
Bet, jau prigesę anglys.
Stalelis.
Ant kurio ...
Vašku pravirkus žvakė.
Ir aš ...
Palinkęs ...
Ties vis dar nepaliestu,
Baltai baltu,
Kažko tai laukiančiu ...
Tuščiu lapu.