Pages

Translate

Monday, 16 December 2013


My ... Kingdom 



My kitchen is my ...
Church.
And ...
A major book,
In this church is ...
Food preparation .... Bible.
Where is all secrets.
For health, for life.
And everything,
That everyone have happiness.
So ... In this church ...
I'm a God.
And ...
Food preparation ... Master.
Where I cooking food,
Special for wines.
Or make special delicate,
For whisky.
Yes ... I'm a Lord.
In my church - my kitchen.
Yes ... I'm a God.
In my ...
Kingdom.

Sunday, 15 December 2013


Gaila



Galvoju kartais,
Klausimą užduodu sau.
Kodėl, žmogutis, save vadinantis,
Aš ... Žmogus.
Taip panašus į ...
Sraigę.
Ir lygiai tiek pat ...
Trapus.
Nors sako,
Turintis ir stuburą,
Ir tvirtą dvasios šarvą.
O tik paliesk jį ir ...
Jis išnyksta.
Kaip dingsta sraigė,
Po savu šarvu.
Todėl ...
Ir keista, kad ...
Gyveni,
Tarytumei tarp sraigių.
Kur reikia būti ... Atsargiu.
Nes kur nežengsi,
Sraigės ... Sraigės ...
Ir perspėjimo klyksmai,
Ei ... Atsargiau ... Ir AŠ ... Žmogus.
Bala nematė, būtu galima ir susitaikyti.
Tačiau yra, sena, patarlė ...
Bažnyčion,
Kiaulę įsisleisk ir ant altoriaus ...
Ji netruks užlipt.
Todėl ir čia, su tais žmonėm,
Kurie lyg sraigės.
Atsargiai reik.
Nes juos ...
Gali ištrėkšti, paprastu žodžiu.
Jų ...
Net nemaigęs.
Gaila.

Mostly ...



Our life for us,
Mostly ...
Same as our world.
Where we to try,
It understanding but ...
Again and mostly,
We are on the wrong way.
When looking answers in the Space.
But it's too very strange ...
That mostly,
We are as blind.
When nothing to see,
What is ...
Directly under your feet.
Or straight,
Under your nose.
So ...
Mankind risen up,
But ...
Still trample on the spot.
And try to find the answers in the ... Space.
Or just await ...
When someone answer.
Who he is ?
And why ...
He desperately needs a God.
And mostly ...
When he still close,
Alone ...
To time to die.
Strange.
But is truth.
That ...
We are as blind.
When nothing to see,
What is ...
Directly under your feet.
Or straight,
Under your nose.
And don't understand it.
What is our Life.

Saturday, 14 December 2013


From different ... angles



Invisible a fine line,
What separates our world expanse.
And show for us as mirror,
That is nothing different between ...
Black and white.
Just different views to same.
From different ... angles.
Where is a chance to choose ...
One of the road,
From many many ... ways.
Which one is yours and ...
Where are you ?
And where you going.


O juk rašau ... ekspromtu



Ech ...
Kaip viskas man,
Jau atsibodo.
Kai pilstoma, tuščiai, kiaurai.
Ach ...
Kokie žodžiai ...
Ir kokie ... jausmai.
Skaitai ...
Ir net jauti,
Kaip viskas išgyventa ...
Kaip žodžiai,
Surašyti,
Iš širdies ... giliai.
O aš sakau - Nei velnio ...
Broliai, sesės.
Nes iš galvos rašau,
Ne iš širdies.
Net ir dabar ...
Ekspromtu,
Pabandysiu prisibelsti.
Kad pamatytumėt,
Nors krašteliu ... akies.
Mintis.
Kurias ...
Stulpeliais išvingiuoti,
Tėra tik klausimas - fantazijos.
Ir pagrindinės ...
Nutvertos minties.
Toliau ...
Kaip rūbą, tu rengi tą mintį.
Kartais skubėdamas,
Kartais lėtai.
Gal kiek kažkur,
O ir kažką ...
Pagražini.
Bet ...
Neturi kada sustot.
Viduryje ...
Užplūdusių minčių,
Srovės.
Rašai, kuri ir fantazuoji ...
Bet ...
Tik tai tol,
Kol nenutrūko ...
Mintys.
Ir ...
Nepradingo,
Už nepasiekiamos ribos.
Kažkur ...
Už nebūties.

Nesutinku aš būti



Nesutinku aš būti,
Tiktai lengva ir pasipriešinti negalinčia smiltim.
Kurią, bet kur, nunešti gali, net ir mažiausios bangos,
Ir kad Likimas žaistu taip, kaip jam tiktai patinka, su manim.
Verčiau jau pasirinksiu, būsiu, kaip uola, ar aukštas krantas,
Kovojantis už savo teisę, būt ... pačiu savim.
Ir nesvarbu, kad kitą kartą,
Gyvenimo, ar net Likimo bangos,
Daužys su įtūžiu,
Pasiutusia jėga.
Bandydamos,
Mane sutrinti ir paversti,
Maža ir priešintis, negalinčia smiltim.
Kurią, gal būt, išmes, ant kokio kranto.
O gal paliks, tik stumdoma, kažkur gelmėj.
Ne ... nesutinku aš būti,
Tiktai lengva ir pasipriešinti negalinčia smiltim.
Geriau jau vieniša uola, ar aukštas krantas,
Ir kur jųjų teisė, būt pačiais savim.
Nes, nugalėjus ...
Nusilenks ...
Net ir pikčiausios bangos,
Taip ir negalėjusios, tavęs, įveikt.
Ir jau ne tu,
O prie tavęs,
Smiltelės glausis iš vilties,
Kad tu ir jas, galėsi nuo bangų apsaugot.
Įrodęs ... savo teisę,
Nepajudintas,
Stovėt.

Friday, 13 December 2013


Хотелось бы ...



Хотелось бы ...
Чтоб знали про тебя,
Ещё при жизни.
И вспоминали долго,
Долго после.
Кoгда ...
Уже уйдёш.
Но ... не на кладбище,
У твоей могилы.
И не у памятника, воздвигнутого тебе ...
На счастье голубям.
А просто так,
Чтоб вспоминали, изредко и просто.
Без лишних слов, речей,
И слёз.
Лиш потому,
Что жил любя, шутя, с улыбкой.
И для чего на камне,
Высечь пожелал.
Ведь был я тем, кто вы теперь.
Cейчас я тот,
Kем стать вам ... предстоит.

Where is a problem ...



Where is a problem ...
With the people ?
Why they every time,
Make mistakes ?
I'm not sure, but I try to answer,
That it's only from humans brains.
What is sometime as ...
Virgin.
Never been to touch,
And never use.
Or ...
Next one.
Maybe ...
All problem is,
That humans brains,
Is separated.
And never knows,
And never understand ...
What makes the right-hand side.
And what needs to do ... left.
Okay I ask again.
What wrong with people?
Where is ...
This fucking problem?
If they have brains,
But every time make mistakes.

Don't leave me




Don't leave me.
Please ...
Don't leave me.
And never say ... again.
That is to be ...
Much better.
If you leave me ... alone.
Because ...
We like each from us,
Sometimes ...
Make mistakes in the life.
Don't leave me.
Please ...
Don't leave me.
And give me chance,
To mend.
Return back confidence in and ...
Believe me,
Please ...
Believe me.
I wanna change everything.
And you ...
Return to me again.
That I can be ... forever.
Only with you ...
And never be ... alone.
Don't leave me.
Please ...
Don't leave ... me.
Believe me its is ... true.

Dainas durnas dainuot ...




Manęs,
Nelieskite.
Geriau nereikia.
Nes tuoj, galiu pradėt.
Dainas durnas dainuot ...

Niūniavau sau po nosimi ir visai kaip toje priekvailėje dainuškoje, durnomis akimis basčiausi po virtuvės aplinką.

Žvilgsnis blaškėsi iš kampo į kampą, tarsi kažko ieškodamas. Tik klausimas - O ko ... ?

Muziejus, ne virtuvė. Visur švara, nei trupinėlio. Viryklė blizga lyg katino pautai, kai jis juos baigia laižyt. Rodos, kad ja ir nesinaudota dar nei karto.

Peiliai tvarkingai kabo ant sienos, tarsi kokiame parade. Kriauklėje, nei šakutės, nei šaukštelio. Net puoduko nei vieno nėra.

Ant palangės tik nykštukas, apsikabinęs termometrą šypsosi lyg sakydamas - Na ... Ar nemalonu tokiuose namuose ? O šalia jo stovinti akmens peleninė ... Švarut švarutėlė. Ir rodos, net kažkaip keistai dera prie jos esančios gan nemažos tigrinės kriauklės.

Idilija.


Manęs,
Nelieskite.
Geriau nereikia.
Nes tuoj, galiu pradėt.
Dainas durnas dainuot ...


Muziejus ir tiek. O visa tai, vakarykščio pasiutimo pasekmės. Kuomet neapsikenčiau to buitinio namų bardakėlio, kuris tęsėsi diena iš dienos ir ... prasinešiau viesulu per kasdieniškus vaizdelius, kurie kartojasi kiekvieną kartą ir kurie turi lyg ir pasiteisinimą - Skubu ... Nėra kada ... Vėliau ...


Manęs,
Nelieskite.
Geriau nereikia.
Nes tuoj, galiu pradėt.
Dainas durnas dainuot ...
Ar net ...
Sušokti Tumbo Jumbo karo šokį.
Nors kas tai yr ...?
Ir pats, visai nenutuokiu.


Toliau sau niūniuoju po nosimi, atsirėmęs į virtuvės praėjimo staktą ir žvalgydamasis po savo virtuvę lyg koks pasiklydęs turistas jam visiškai naujoje aplinkoje.

Pro kitą pusę virtuvės, iš kambario atbidzeno šunėkas. Stabtelėjo. Žvilgtelėjo į mane, paskui į virtuvės grindis ir dėl visa pikto pasileido palei spinteles uostydamas grindis. Kiek stabtelėjo ties maisto ruošimo stalu ir kriaukle. Taip sakant, atidžiau apuostė tą teritoriją ir nusičiaudėjo. Po ko žvilgterėjo dar kartą į mane ir atsitupė, lyg bandydamaas paklausti - Tai ką ??? Jokio skanumėlio nebus ?

Ot velniava. Net šuo priprato prie to, kad visą laik ką nors galima rasti ant grindų. Kaip koks tarakonas pasidarė, kuris apsigyvena šiltose patalpose ir kur pilna maisto liekanų.


Manęs geriau,
Nelieskite.
Ir nevarykit Viešpačio,
Medin.
Galbūt jis jūms ... atleistu.
Tik tokie šposai ...
Ne su manim.


Ir kol toliau niūnavau savo priekvailę dainušką, cucikas lyg supratęs, ką tuom noriu pasakyt ... Atsistojo, dar kart žvilgterėjo man į akis ir ... nukabinęs galvą ir lengva ją pakratydamas patraukė atgal iš kur ir buvo pasirodęs. Ir matomai sau mintis dėliojo, kad va ... nepasisekė ir šiandien. Šeimininkui ... kažkoks šalas užėjo. Teks palaukti geresnių laikų.

O aš pats sau šypsojausi ir man buvo be galo gerą. Gera, kad prasinešiau lyg koks tornado šluodamas viską savo kelyje ir dar vėliau ... jau po visko ... lyg koks laukinis žvėris tykojau kiekvieno, kuris įbris, įsliūkins, ar šiaip, pakeliui iš kambario į kambarį eidamas, užsuks virtuvėn. O čia aš ... Įsitaisęs valgomojo kampe ir ... Pakliuvo ... Pakliuvo vienas iš tų, kuriems pastoviai nėra laiko, kurio atsakymas yra kaip maldelė - Vėliau ... Vėliau sutvarkysiu. Ir tas vienas buvo ... sūnus.

Geras žmogus - špyga taukuota, kaip sakydavo čigonas iš filmo apie Tadą. Va aš tą gerą žmogų ir prie nago ... Ir po nagu. Ir kaip kitame kino filme buvo sakoma išpindėjusiam mužikui - Dantimis brol Mykolai ... dantimis ... Taip ir čia, braliukas, su ašaromis plovė tai, ką vakar buvo palikęs ir ką į indaplovę buvo sušaudęs, net maisto likučių nepasistengęs pašalint.


Manęs geriau,
Nelieskite.
Ir nevarykit Viešpačio,
Medin.
Galbūt jis jūms ... atleistu.
Tik tokie šposai ...
Ne su manim.


O dabar, stovėjau praėjime į virtuvę, atsirėmęs į staktą, lyg koks Cerberis prie Pragaro vartų ir tyliai sau niūniavau stebėdamas siuntantį sūnų, kurį priverčiau tvarkytis ir ko niekad pats nėra daręs virtuvėje. Nes pastoviai mama ... Pastoviai namų "advokatas", kaip aš ją kartais pavadindavau. O dabar ... SPĄSTAI ...

Mamos nėra namuos. BĖDA ...

Nu ale sviontas Jackau ... Viešpatie trilinkas ... Kodėl tas pasaulis atsistojo rakom ??? Ko jam dar trūksta ? O gal atvirkščiai ??? Perdaug ?

Jomajo nesikeikiant ... Užaugom juk ir be indaplovių, ir be dulkių siurblių. Kai kas net ir šilto vandens neturėjo, kaitintis tekdavo. O čia ... O dabar ...

Na ... Bet nieko. Nors ir degė Maskva ... Bet nesudegė. Taip ir mano namuos, kažkam bus sunku, bet ... kitaip nebebus. Dabar aš kausiuos už savo ... teritoriją. Už savo ... virtuvę.

- Oho ... O čia kas per šventė ? - išgirdau iš už nugaros žmonos balsą.

- Oi ... Kas čia ??? Nejau tu grįžai ? - apsimesdamas kvailiu, paklausiau jos. - Taip greitai iš miesto ??? Kiba kas parvijo ?

- Parvijo parvijo ... Sakyk geriau, kokia proga čia taip viskas blizga ir ko čia stovi, kaip stuobrys, visą praėjimą užtvėręs.

- Tu žinai ... Ir aš stebiuosi, kad tokia šventė. Sūnus ... ir šitaip gražiai virtuvę tvarko. - atsakiau jai net nepajudėdamas iš savo vietos. - Tiesiog pasaka, kuria negalima atsižiūrėti.

- Negali būti ... - ištrūko jai.

- Gali ... Negali ... O va ... Koks grožis. - tariau jai ir pasisukau link jos. - Netiki ??? Pasiklausk pas jį pati.

Žmona žvilgsniu parodė į savo rankas su krepšiais ir kai juos perėmiau, lengvai mane stumtelėjo virtuvės gilumon ir pati žengė sūnaus link.

Thursday, 12 December 2013


My ... Christmas



One Santa and ...
One gift from him.
Not more, not less, just one.
And it is done, for Christmas.
I wanna change,
This old and wrong tradition.
That I can sit at home,
And wait.
When come one Santa,
After next.
And I can have many ...
Many gift for my Christmas.

Prie savo židinio



Kai nėra židinio, o noris šilumos ...
Lengvučio dūmo kvapo,
Malkų traškesio,
Liepsnos liežuvių šlamesio.
Tu sau susikuri ...
Iš nieko,
Viziją.
Kur ...
Tu jau esi,
Prie savo židinio.
O pats ...
Giliam krėsle.
Kambaryje.
Tarp šokančių, ant sienų ...
Metamų,
Liepsnos šešėlių.
Ir ten ...
Užsimiršti saldžiai.
Tarytum, tai ne vizija, o tavo ...
Židinys, kurio tu neturi.
O gal niekuomet, jo ir neturėsi.

Wednesday, 11 December 2013


Kuom kvepia Tau ...




Ar pameni ?
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.
Ne mamai ir ne tėvui.
Ne žmonai, vyrui,
O tik ...
Tau.
Ar ...
Pameni dar ?
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.
Ir koks tai jausmas,
Ir kokios ...
Svajonės naktyje.
Belaukiant,
Tos dienos ...
Kalėdų.
I tas akimirkas,
Kada ...
Žalia ir kvepianti mišku,
Eglutė ...
Į namus parėjo.
Ar pameni ?
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.
Kaip viskas buvo,
Paprasta.
Tada.
Kai Tu ...
Buvai dar vaikas.
O dabar ...
Kuom kvepia Tau ...
Kalėdos.

 Aš tau pabelsiu ... 



Aš tau,
Pabelsiu.
Į tavas, sielos duris.
Kada mažiausiai, šito lauksi.
Ir lyg tamsios, nakties ... drugys.
Nebiliai, raidėmis ištarsiu.
Tai ... ko pats,
Garsiai nepasakai,
Bet mintimis, dažnai kartoji.
Ir tau parodysiu, kitas duris.
Kur užrašas ant jų yra.
"Išeiti iš savęs ir nebijoti."
Aš tau pabelsiu, į tavos sielos duris.
Ir ne todėl, kad šito noriu.
Nes pats ...
Seniai prie jų esi,
Ir mintimis, kas kart kartoji.
Tegul pabeldžia, kad ir iš tamsos, drugys.
Ir lai parodo man,
Tą ... užrašą ant durų.
Kur aš galiu ...
Galiu išeiti iš savęs ...
Išeiti ... ir nieko nebijoti.
Aš tau pabelsiu, į tavas sielos duris.
Tik tam, kad iš savęs ... išeitum.
Nes nėr baisiau kai gyveni,
O tavo sielos durys ...
Aklinai užvertos.

Autoportretas ...



Židinys.
O jame ...
Dar gyvos,
Bet, prigesę anglys.
Tamsa.
Už lango ...
Viską gaubianti naktis.
Stalelis.
Žvakė ... be žvakidės.
Ir vaško ašaros sustingę ...
Taip ir nenukritusios, žemyn.
O prieš mane ...
Dar nepaliestas, baltas lapas.
Garuojanti ir skleidžianti kvapus kava.
Sumišęs ... viskio, cigaretės ir .... kavos,
Toks keistas aromatas.
Tarytum raktas.
Skirtas man ...
Atvert vartus, anapus,
Kur gali slėptis,
Vizija mana.
Štai ...
Židinys.
Jame dar gyvos ...
Bet, jau prigesę anglys.
Stalelis.
Ant kurio ...
Vašku pravirkus žvakė.
Ir aš ...
Palinkęs ...
Ties vis dar nepaliestu,
Baltai baltu,
Kažko tai laukiančiu ...
Tuščiu lapu.

Sunku ne skristi



Sunku ne skristi, ne pakilti.
Sunku tiktai ...
Nuo žemės, atsiplėšt.
Ir nugalėti,
Savo aklą baimę.
Dėl to, kas laukia, prieš akis.
Kitas pasaulis.
Kitos ...
Visai kitokios ten taisyklės.
Kur senos, įprastos, nebegalios.
O tau, paliekamas, tik vienas šansas,
Pakilt ir skristi, arba, to nematyti niekados.
O laikui einant, tik ... save prakeikti.
Dėl praleistos, neišnaudotos,
Kažkuomet duotos tau ...
Progos.
Toliau ...
Likimas ...
Ne iš linksmiausių.
Save prakeikt ir keikti kitus.
Išdrįsusius pakilti, skristi ir nebesugrįžt.
Palikusius tave, nors su sparnais, bet vaikščioti žeme.
Kur galutiniam rezultate, tik, susitaikyt su savim.
Ir savo baimę, apkabinus,
Tepasakyt ...
Tu nebijok.
Aš lieku su tavim.

Tuesday, 10 December 2013


  Oпять ... в туман 



Она, как будто лебедь, белая.
Вышла из тумана.
Очаровала,
Красотой своей и...
Скрылась вновь.
Осталось лиш ...
Расплывчатое воспоминание.
Как в тумане.
Где встретил я её,
И где её я ... потерял.
Хотелось бы, опять и снова.
Мне, оказаться там,
Где встретил я ... её.
Схватить её и удержать,
Что бы она, не кануло в тумане.
Или хотя бы,
Cледовать в туман, за ней.
Увы ...
Подсильны мне,
Всего лиш воспоминания.
О той красе,
Каторая ...
Мне покозалась,
Словно лебедь белая.
Очаровала и ...
Ушла опять ... в туман.

 I'm not too big, but ... 




I'm not too big.
But ...
I'm Lion brother.
Be careful.
When I'm with evil eyes,
And I'm grumpy.
Because I can to be ...
Vicious and diabolical cat.
And ...
Doesn't mater that ...
I'm only little.
Never forget it that ...
I'm brother of the Lion's family.

Monday, 9 December 2013



Prie židinio



Sėdėjau priešais židinį giliame, oda muštame krėsle pusiau gulomis, ištiesęs kojas židinio link. Basas pėdas, tarsi masažavo atsklindančios karščio bangelės, nuo besiraitančių liepsnų. Ore skraidė lengvas, degančio, gerai sakuoto medžio, dūmo kvapas. Ir tas degančių malkų traškesys, sakų šnypštimas, su retais, sausais, pokštelėjimais. Erdvus kambarys, tarytumei siautėjo tamsos ir liepsnų metamos šviesos kovoje, o šešėliai kėlė siautulingai makabrišką šokį.

Sėdėjau priešais židinį ir savotiškai tirpau visame tame. Galima sakyti, grimzdau į kažką nepažįstamai naują ir be galo malonaus, iš kur nesinorėjo trauktis. Na, visai kaip skęstant, kai jau esi ant ribos .... o prieš akis, vis dar regimame pasaulyje, ima bėgti filmukas iš tavo gyvenimo. Ir ta, tokia nesuprantama, visiško nesipriešinimo palaima ... kažkoks lyg ir artėjantis, ar tai skaisčiau sužimbantis, nesuprantamas šviesos taškas ...

Tpfuuu velnias ... Pašokau iš savo vietos, tarsi dūsdamas, įtraukiau kiek galima daugiau oro ir vėl dribtelėjau atgal. Akimis skubiai perbėgau prieš mane esantį vaizdą. Židinyje ir toliau sausai poškėjo degančios malkos, kartais pašokdavo viena kita kibirkštėlė. Kambario šonuose tęsėsi vaiduokliškas šešėlių šokis.

- Na ir mintys ... - praskrido žaibu viduje. - Laikas atsipalaiduot nuo visko.

Su ta mintimi, atsirėmiau į krėslo atramas ir pakilau iš jo. Bet pirma, patraukiau prie lango. Priėjęs pakėliau žaliuzes. Tenai, kitoje lango pusėje, kambario šviesos išplėštame nakties gabaliuke, virpėjo sniego pusnys. O nakties juodame danguje ... raitėsi, pynėsi, šiaurės pašvaistė.

Net prigludau prie šalto stiklo kakta, kaip norėjosi, kiek galima daugiau, to dangaus stebuklo pamatyti. Akimis skverbiausi per nakties tamsą, kažkur tolyn, lyg dar kažkas turėtu ten būti, laukti. Deja ... kaip ir kiekvienas žmogaus noras, viršijantis jo galimybes, neleido pamatyti nieko išskyrus tai, kas buvo prieš akis.

- Taip ... Matomai ... taip niekuomet ir neišmoksiu, tenkintis tik tuom, kas yra. - su lengva ironijos gaidele pagalvojau sau.

Atsitraukiau nuo lango stiklo ir nuleidau žaliuzes, ant kurių tuoj pat ėmė tupinėti šešėliai. O pats pasukau priešingon kambario pusėn ir patraukiau lik servanto, kur buvo butelys mano pamėgto likerio ir taurė.

Priėjus, pritūpiau prie servanto taip, kad butelys ir taurė atsidurtu židinio šviesoje. Prisipyliau taurę likerio, bet ne pilną, o tik pusę. Ir tai ... ne pyliau, o liejau plona plona srovele ir gėrėjausi, kaip tas tąsus skystis, vartydamasis ir banguodamas, pildė taurės tuštumą. Baigęs pilti pastačiau butelį, o pats, dar žiūrėjau per taurę, kurios sienelėmis leidosi išsiteliuskavęs likeris.

Pakilau. Pasižiūrėjau į savo numestą ant servanto rankraštį, kurio lapas buvo prirašytas, išbraukytas, kažkas kampuose kaip ir piešta. Perbraukiau per tą lapą, kaip per veidą, lyg norėdamas kažką apčiuopti, pajausti.

Nieko.

Pakėliau taurę ir gurkštelėjau likerio, kuris maloniai užpildė burnos erdvę ir rodos ėmė skleistis, saldumą perpindamas lengvu kakavos ir tropinių vaisių buketu. Iš lėto nurijau ir užsimerkiau, lyg bandydamas pajausti kuom ilgesnį to skonio buvimą manyje. Bet kaip ir viskas gyvenime turi savo pradžią ir pabaigą, taip ir čia. Likeris atsidurė kur jam ir privalėjo būti, o burnoje liko silpnas ir vis labiau silpnėjantis aromatas.

Suktelėjau taurę vieną kartą, antrą ... ir užsivertęs išgėriau taip, lyg tai tai būtu paskutiniai mano gurkšniai gyvenime. Pojūtis buvo toks, kaip bangos smūgis, kuris užlieją visą, nuo galvos iki kojų. Svaigus ir malonus.

Kiek lukterėjęs, tūptelėjau šalia stovinčio šaldytuviuko, atsidariau jo dureles. Tvykstelėjo ryški šviesa, kuri privertė net prismerkti pradžioje. Ten gulėjo dėžutė braškių, lėkštė su žaliomis ir juodomis vynuogėmis. Šalia didelės, raustelėjusiais šonais kriaušės. Apačioje, kelių rūšių sūriai dežutėse, ispaniškos pelėsinės dešros rietuvėlė, duonos su grūdais ir saulėgrąžomis, keptos duonos su česnaku riekučių kalniukas pintinėlėje, dėželė sviesto ir dvi, lyg sesės, rūkyta lašiša ir upėtakis.
Visko yra, o nieko iš to nesinorėjo. Dirstelėjau durelių kišenėliu link. Štai ... būtent tai, kas tiks šiai nakčiai. Šokoladas. Paprastas juodas šokoladas. Bet pradžiai, atsidariau mažos šaldumo kamerėlės duris ir nustveriau kelis gabaliukus ledo. Mestelėjau taurėn. Papurčiau ... mestelėjau dar kelis ir uždariau dereles. Pasiėmiau šokolado plytelę ir uždariau šaldytuvą.

Ką gi, laikas grįžt prie židinio. Bet ... pirma prisipyliau likerio. Ir jau šį kartą, pilną taurę. Žengiau porą žingsniu ir sustojau. Šokolado plytelę įkišau į užpakalinę džinsų kišenę, apsisukau ir grįžau prie servanto. Sugriebiau savo rakraščio sąsiuvinį, pasikišau po pažastim, šratinuką įsikandau, o laisva ranka pasiėmiau butelį.

- Va dabar tvarka. - nusišypsojau mintyse. - Galima ir bandyt atsipalaiduoti. Atsiduoti tam, ką taip mėgstu.

Eidamas per kambarį, pakeliui, užkabinau koja stovėjusį kavos staliuką ir patraukiau arčiau krėslo. Nutilus stalelio barškėjimui, atsisukau pravirų miegamojo durų link. Tyla. Bet, dėl visa pikto, priėjau prie jų ir dirstelėjau vidun.
Žmona miegojo ir matomai, kažką tai gražaus sapnavo, nes veide matėsi šypsena. Norėjosi išjungti stalinę lempą, bet ... rankos užimtos. O ir Tifani lempos gaubtas, skleidė švelnią šviesą, kuri negalėjo trukdyti jos miegui. Todėl, apsisukau ir jau atsargiai, lyg sėlindamas, patraukiau židinio link.

 Priėjęs, pastačiau butelį ant staliuko. Pakėliau nukritusį šratinuką nuo grindų ir nerasdamas kur dėti, automatiškai kyštelėjau burnon, lyg kokią cigaretę. Laisva ranka kiek prastumdžiau prirašytus lapus, stumtelėjau nešiojamą kompiuterį ir jau atsiradusion laisvon vieton, padėjau šokolado plytą.

Viskas. Tvarka kaip ir padaryta,ir jau dabar ... galima atsiduoti tam, kas mano mėgstama - naktiniams svaigimams, kaip aš vadinu laiko leidimą ilgomis, Islandiškomis naktimis, žiemos metu.

Todėl pradžiai ...Išsitraukiau šratinuką iš burnos, ir siurbtelėjau iš taurės. Dabar jau buvo kiek kitoks skonis. Gaivesnis. Siurbtelėjau dar kiek ir pastačiau taurę šalia butelio. Prisitraukiau šokolado plytelę. Bet ... Kiek pavartęs, taip ir padėjau ant staliuko, o pats, atsidaviau krėslo glėbiui.

Kai jau rodos įsitaisiau, paėmiau savo primakaluotus lapus su įrašais be jokios eilės ir rodos jokios prasmės. Kurie buvo betvarkiškai suversti vienas ant kito. Ir daug neieškodamas, nusitvėriau pirmą pakliuvusį lapą iš šūsnies.

Kiek pasiverčiau židinio link ir ėmiau skaityti.


Židinys.
O jame ...
Dar gyvos,
Bet, prigesę anglys.
Tamsa.
Už lango ...
Viską gaubianti naktis.
Stalelis.
Žvakė ... be žvakidės.
Ir vaško ašaros sustingę ...
Taip ir nenukritusios žemyn.
O prieš mane ...
Dar nepaliestas, baltas lapas.
Garuojanti ir skleidžianti kvapus kava.
Sumišęs ... viskio, cigaretės ir kavos,
Toks keistas aromatas.
Tarytum raktas,
Skirtas ...
Atsivert vartus anapus.
Kur gali slėptis vizija mana.
Štai ...
Židinys.
Jame dar gyvos ...
Bet prigesę anglys.
Stalelis.
Vašku pravirkus žvakė.
Ir aš ...
Palinkęs ...
Ties vis dar,
Nepaliestu, baltai baltu, lapu.


Pats sau Dievas ir Teisėjas ...



Kaip norisi ... palikt vienam ir ... atitrūkti.
Net ir nuo to, kas kitą kart, labai svarbu.
Išeit, palikt namus ir ... pasiklysti.
Pabūt pačiam,
Ir su savim,
Kartu.
Tik ...
Stop.
Nepulkit,
Manęs teisti.
Ir juo labiau ... nereikia.
Moralų ... koks turėtu būt ... žmogus.
Nes visa tai, jau tūkstančiais kartų girdėta.
Ir jeigu sąžiningai, tai net ir nuo to koktu.
Vien apie tai, koks turi būt žmogus.
Kaip negerai, viską palikti ...
Pasitraukti ir išeiti.
Kad ir be jo ...
Kažkas yra.
Ir kad ...
Privalo.
Pareigą atlikti.
Ir dar perkūnai žino ko,
Kalbės, lyg tai galėtu sustabdyti.
Pamiršę patys, apie save ir savo norą,
Išeit, palikt namus ir pasilikt, tik su pačiu savim.
Kai būni pats sau Dievas ir Teisėjas ...
Kai pats save ... išplakt gali ...
Ar ... taurę pilną kartėlio,
Su šypsena pakėlęs ...
Išgert ...
Lyg dugno.
Ir garsiai nusijuokt.
Dėl to ... koks kelias nusidėjėlio,
Ir dar dėl to ... kad tai turi, nepaslėpei savy.
Perverst iš naujo, dar ir dar, ne vieną kartą,
Gyvenimo ... atspaustus jau lapus.
Kur buvo kilta, siektos žvaigždės.
O kur paslysta, rodos ...
To visai nenorint.
Ir kur bandyta,
Buvo atsitiest.
Vienatvėje ...
Pats sau.
Esi ...
Teisėjas.
Dievas ir ...
Dar tik perkūnai žino, kas ...
Todėl ...
Nepulkit,
Manęs teisti.
Ir juo labiau nereikia,
Moralų ... koks turėtu būt ... žmogus.
Ką ir kaip, turėtu, jis daryti.
Nes, jo gyvenimas, juk ...
Privatus.