Pages

Translate

Friday, 7 February 2014



Intelekto spindesys ir skurdas



Popietė. Atsitraukiu nuo savo rašymo stalo. Nes sėdėti ir bandyti ką nors iš savęs per jėgą išpausti ... Ne ... Ne mano stiliuje. O ir nesijaučiu kankinamas kūrybinių minčių, kaip ne kurie rašeivos sugeba susireikšminti. Nes mano giliu įsitikinimu, jei jau suima kančios ... trenk viską ir eik kasti griovių, ar šluoti gatvių. Ten viskas paprasta ir be jokių kančių.

Todėl, atsitraukęs perėjau per kambarį, kur kiek trumpam stabtelėjęs ties baru, bet neradęs jokio atsakymo iš vidinio balso ... patraukiau toliau, prie lango.

Atitraukiau užuolaidą ir pravėriau langą. Išsitraukiau cigaretes ir užsirūkiau.

Žiema ...

Tiksliau metų laikas, ,kuris nieko panašaus nebeturi su tuo, prie ko buivo priprasta mano vaikystės metu. O dabar ... tai, ko buvo laukta taip ilgai ir keikiamasi, kad vis neateina ... Tačiau tai kas atėjo, vėl nebetenkina, nes ne toks ir ne taip, kaip mes norėjom.

Gatve, melancholiškai krypuodamas ir retsykiais pasišokinėdamas per ledu klotą gatvę, pravažiavo troleibusas, kuris išleidęs pratysą garsą, panašų į netykėtą pyrstelėjimą, truputį čiuožtelėjo ledu dengta gatve ir sustojo. Kurį laiką laiką lengvai pasiūbavęs nuo į jį įlipančių ir iš jo išlipančių keleivių ... dar kartą išleidęs tylų šnypštuką, pajudėjo toliau.

Žiema ...

Pilkai murzina. Tokiu pat murzinu dangumi, kuriame, už papilkėsių iš nuobodulio debesų, rodos bandė prasiveržti saulė, bet ... Kaip suprasdama visą savo beviltiškumą ... tik blausiai švietė, lyg pranešdama, kad ji yra ir niekur nesiruošia dingti.

Šaligatviu, praslinko vienas kitas apatiškas siluetas, o tarp jų, pasišokinėdamas per atsiradusias balas, lyg koks strazdas, nuskubėjo žmogutis, savyje vis dar pilnas optimizmo ir ir vilties energijos.

Iškišau ranką pro langą, tam, kad nupurtyti gerokai nurūkytos cigaretės peleną, kuris, lyg koks sulinkęs nuo metų naštos senukas, jau ir pats grąsino atsiskyrti, taip pareikšdamas savo nepriklausomybę nuo cigaretės.
Lengvas pakštelėjimas pirštu per cigaretę ir jis atskyrė. Čia jį pagavo vėjo šuoras, kiek kilstelėjo aukštyn ir čia pat sviedė lango stiklo link, nuo ko atsimušęs dribtelėjo ant drėgnos palangės skardos. O ten ... išleidęs nepasitenkinimo protestuojantį šnypštimą, pelenas subliuško, tyliai dar kurį laiką lyg ir šnypštė, bet tai ...  daugiau buvo kaip susitaikimo su likimu agonijos garsas. Po ko galūtinai subliuško ir virto tik murzina dėmė ant palangės skardos, kurią jau ėmė ardyti slenkantys nuo jos, susikaupę ir pritvinkę atodrėkio lašai.

Žiema ...

Ir čia, staiga, iki manęs atsklido iš kambario gilumos, mano mobilaus grojama melodija.

- Idomu ... Kam, dabar, prireikė manęs, kad taip duodas telefonas. - pagalvojau atsitraukdamas nuo lango.
Priėjęs prie stalo, čiupau telefoną, nes tas ne tik grojo, bet dar ir keliavo po visą paviršių, smagiu vibracijos režimo tempu.

Žvilgterėjau į telefono ekraną, kuris mirgčiojo visomis spalvomis ir tose spalvose didelėmis raidėmis rekte rėkė - JUOZAS.

Tuo metu, lyg iš kito pasaulio iki manęs atsklido grojanti melodija, kuri buvo priskirta Juozui.

Tai buvo nuostabus Led Zeppelin kūrinys - Kashmir. Puikiai suderintas egzotinio rytų kultūros kolorito ir sunkaus rock stiliaus derinys. Kuris, kažkokiu būdu, tiesiog apokaliptiškai atitiko Juozo būdą.

Spūstelėjau atsakymo mygtuką ir pakėliau telefoną prie ausies.

- Smolnis klauso ... - leptelėjau pirmą pasitaikiusią frazę ir patraukiau link baro.

- Aš labai atsirašau, jei patrukdžiau gerbiamų bolševikų susibėgimą ... Bet gal galėčiau perkalbėti su Revoliucijos vadu ? - ne ką prastesnis atsakymas nuskambėjo iš Juozo pusės.

- Tai kas šventą tėvelį neramina ? - pratęsiau pasikandžiojimą.

- Matau, kad pasikaustęs kaip Trockis esi, tik ledo kirtikio styrančio maumonėlyje trūksta. - kiek piktokai mestelėjos Juozas.

Ir čia, man teko laikinai atsisakyti minties įsipylti viskio stiklą, nes ne tik šypsena nusipaišė mano veide, bet ir mane ėmė lengvas juoko drebulys, kurį stengiausi suvaldyti, būtu neleidęs to atlikti.

- Oho ho ... koks kraugeriškas tamsta esate šiandien ... - ištariau stengdamasis suvaldyti juoką. - Visai kaip visų krikščionių tėtukas, kuris siūlė valgyti jo kūną ir gerti jo kraują.

- Eik po velnių, nekrikšte vienas. - trumpai drėbtelėjo bičiulis ir pokalbis nutrūko.

Po velnių, tai po velnių ... Anokia čia bėda, jei pats ir taip esu švaraus vandens velnio vaikas. Neštas ir pamestas.

Ta proga padėjau telefoną ant stalo ir prisipyliau viskio. Atsisėdau krėslan ir jame įsitaisęs pasiekiau ant stalo gulėjusią cigarilų dėžutę. Nes viskis ... reikalauja kažko išskirtinio ir nepaprasto. O gal ir nereikalauja, bet čia jau mano išpindėjimo laipsnis.

Prisidegiau cigarilą, išgėriau gurkšnį viskio. Gera.

Ir jau besiruošiant dar vienam gurkšniui, vėl ėmė skambėti Kashmir melodija. Tik dabar man tai buvo kaip priedas prie mano patiriamų malonumų, o ne skambutis iš Juozo pusės. Todėl ... išgėriau viskio, truktelėjau skaniai smagų dūmą ir toliau klausiausi puikaus rock muziko kūrinio.

Ne ... tikrai nebuvo jokio pykčio ant Juozo ir jo mestos paskutinės frazės. Tiesiog žinodamas jį ... klausiausi melodijos ir ja žavėjausi.

Užsitraukiau dar vieną dūmą ir pasiekiau šliaužiojantį telefoną.

- Jūs paskambinote pagalbos telefonu. Mes pasiruošę jūsų išklausyti ... Kalbėkite ... Įrašymas jau įjungtas, jūsų padėtis ir jūsų būklė jau nustatinėjama. - atkalenau kiek galima šaltesniu balsu.

- Grafienė, perkreiptu siaubo veidu, bėga skandintis sodo tvenkinin. Ką patarsite ? Krauti apelsinus į bačkas ? - išgirdau frazę, iki skausmo pažystamą iš Ilfo ir Petrovo.

- Mes dar neišsiaiškinome, ką šiuo klausimu kalbėjo Kauckis su Leninu savo susirašinėjimuose, bet remiantis dėdės Froido pastebėjimais ...

- Žinai ... ? Aš jau imu abejoti, kuris iš mūsų yra didesnis cinikas. - pasigirdo Juozo balsas, nutraukęs mano tiradą. - Normaliai ... Pakalbėti galima ?

Oho ... Va čia kaip ir naujiena, kad taip, iš pasižodžiavimo, be jokių lyrinių nukrypimų, būtu pareikalauta normalaus pokalbio. Matomai, kažkas stipriai pamindė Juozo dūšią. Arba bent spjovė. Kas šiais laikais, kaip ir normalu patapo.

- Na ... Tai pasakok. - ištariau ir užsitraukiau dūmą.

- Pasakoti neturiu ką. Tik klausimas yra.

- Gerai ... Dėstyk klausimą.

- Ar skaitei Balzaką ?

Va čia vos nepaspringau dūmu. Aš ... ir Balzakas ??? Kas bendro ?

- Tarkime, esu girdėjęs apie jį. - atsakiau diplomatiškai.

- Velniai nematė, girdėjai ar skaitei. Bet tikiuosi, kad bent jau kažką žinai apie jo - "Kurtizanių spindesys ir skurdas".

Vienu ypu išgėriau viską, kas buvo stikle ir įsipyliau dar. Nes tokio posūkio pokalbyje, tikrai ne tai, kad nelaukiau ... Bet tiesiog  net nesitikėjau.

- Tu kur suki ? - tiesiai šviesiai paklausiu.

- Link spindesio ir skurdo. - nuskambėjo trumpas atsakymas.

- Kieno ??? Kurtizanių ... ?

- Kokio velnio ? Juk kurtizanės tai profesija, o Marijos žemėje, vien šventos karvės.

- Sutinku ... Tai prie ko čia Balzakas ir jo kūrinukas ?

- Pradžioje ... ir aš taip galvojau. Bet kuom toliau, tuo daugiau paralelių matau.

- Oho ... Va nuo čia, prašom smulkiau, jei galima. - pasakiau jam ir gurkštelėjau viskio.

- O tu ... Nepastebi jokių anologijų ?

Kiek susimąsčiau. Įtempiau gerokai viskio ir nikotino aptemdytas smegenis, ir pabandžiau prisiminti, ką gi tas šmikis Onore, pripaistė tame " Kurtizanių spindesy ir skurde".  Kad Juozas įžiūrėjo kažkokias analogijas ir dar mane, kaip pirmoką, pastatė kampan. Nors tikrai pamenu, kad rašyta ten apie meilę. Galima sakyti, kad nelaimingą meilę, tarp dviejų nelaimingų - poeto rodos ir kurtizanės Ester.

Va ... Vardas jos įstrigo visiems laikams. Ester ... Gražus.

Bet kokio velnio jam dabar parūpo visa tai ir kas ten tokio su kažkokiomis analogijomis ?

- Juozai ... O paprasčiau ... Tu ... Galėtum ?

- Kad ir taip viskas paprasta. Balzakas ... Prancūzija ... Skurdas ir spindesys.

- Na ... Iš principo ... Sakau ... iš principo. Tai šis tas yra bendro ir nepakitusio.  - atsakiau jam su šiokia tokia dvejone. - Nors  jei žiūrėti jo akimis, tai kodėl nepasirinkai "Tėvas Gorijo" ?

- Uoooo ... Kaip mėgsti tu sakyti - Uooo ... - pasigirdo kiek linksmenis Juozo balsas.  - Va dabar ir matau, kad galima judėti link kūno, kaip sakė Gi de Mopasan.

- O tas ... tau kuom nusikalto ???

- Jie kalti tik dėl vieno ... Rašė realistiškai ir be jokių siusi pusi.

- Gerai ... Tebūnie taip. Kas bendro su tavo klausimu ?

- Idiotizmas ... Idiotizmas visur ir aplinkui.

- Uooo ... - tesugebėjau išstenėti nuo tokio jo atsakymo. - Va čia tai geras ...

- Nei velnio gero čia nėra.

- Na ... Sakyčiau gan griežtas pareiškimas.

- Matai brol ... Tiek Balzakas, tiek Mopasanas, rašė apie realų gyvenimą. Be pagražinimų. Toks koks ji yra.

- Ir ... ?

- Nieko. Absoliučiai nieko.

- Tai dėl ko bangas sukėlėi ? Dulkes paleidai, dėl kažkokių analogijų.

- Arūnčia ... Tu nepatikėsi, bet ...

- Na na ... Kuom turėčiau nepatikėti ?

- Ką tik baigiau žiūrėti filmą - "Ideokratija".

- Juozai ... tu mane stebini. O tiksliau ... visiškai nieko nebesuprantu.

- Nesupranti ko ?

- Na ... Pradėkime iš naujo ... - tariau jam ir vėl susiverčiau visą stiklo turinį į save. - Pradžioje klausimas apie Balzaką. Vėliau apie jo kūrinį. Kur viskas lyg ir aišku, ir panašu į lengvą intelekto testą. Toliau ...

- Va ... Velnie tu vienas. Va ... - pratrūko džiaugsmingai Juozo balsas.

- Tu čia nekrykštauk, kaip laukinis aplink laužą, ant kurio krikščionių tiesos skleidėjas čirškinamas. O geriau sakyk tiesiai šviesiai, nesukdamas man kiaušų.

- O varge ... Juk, ką tik pats, paminėjai Intelektą ir puikiai tai įrodei visiškai logiškomis išvadomis, ir logiška minčių seka. Tai kas tau dar neaišku ? - pasigirdo šiokios tokios nusivylimo gaidos.

Te tau žaibas in kelnes ... Visad žinojau, kad pokalbiai su Juozu, savotiški pasivaikščiojimai po minų lauką, kur jokie minų ženklinimai, visiškai ir nieko nereiškia.

Skubiai įsipyliau viskio, vienu mauku nurijau ir kol deginantis skystis brovėsi į skrandį, o iš ten venomis link smegenų, kurios šiuo metu buvo panašios į subinę ... Karštligiškai ieškojau nors kokio padoresnio atsakymo.

Įsipyliau dar ... Ir bežiūrint į puspilnį stiklą, sugebėjau iš savę išspausti tik vieną, vienintelį klausimą jam.

- Juozai ... Turiu slaptą įtarimą, kad mano smegenys ... bent jau šiam momentui ... kažkuom panašios į subinę.

- BRAVO ... Šaunuolis ... Ir toliau neleidi nusivilti tavimi.

- Na gerai. Tai paaiškink, ko čia klykauji, kaip komjaunuolis per Spalio eitynes.

- O ką dar aiškinti, kai pats taip puikiai apibudinai smegenis.

- Na ... Gal ir ne visai tai, norėjau pasakyti ... - buvau bepradedąs savo mintis.

- Nei velnio ... Nei velnio brol. Taikliai ir į dešimkę. Juk tik intelektualus pastebės tokias anlogijas tarp smegenų ir genitalijų.

- Ar tik nenori pasakyti ... Kad čia ... turi vietos tas pasakymas - Prašom nepypinti mano smegenų ?

- Galva ... Galva ... Puikiai dirbanti galva, nors ... dar ir pati ... nemato savo darbo vaisių.

- Juozai ... Va dabar, aš turiu tau dar ... klausimuką. - pasakiau jam ir gurkštelėjęs viskio prisidegiau cigarilą.- Ar tik ne šių dienų idiotizmą, ėmei ir sugretinai su ... Balzako " Kurtizanių spindesys ir skurdas " ?

- Myliu ... Garės žodis, aš tave myliu, velnio tu vaike.

- Tikiuosi ir dedu viltis, kad tavo meilė, niekaip nepasireikš ant manęs.

- Būk ramus ... Esu galutinai užbaigtas lezbietis ir tokie gražuoliukai kaip tu ... nedomina net po geros dozės alkoholio. Taip kad ... būk spok.

- Įtikinai ir įkalbėjai ... Bet va, kad bandai krušti smegenis ... Tai tokių abejonių, vis tik, dar liko.

- Arūnčia ... Brolau ... Tas, kuris sugalvojo tą frazę - Prašome nepypinkite mano smegenų ... Iš tiesų su Anatomija yra gerai pažįstamas ir dar gan gerai pamena, kad ... žiūrint iš priekio ... smegenys turi panašumą į vulvą, o jas pasukus ... subinė ir tiek.

Ir kol jis visą tai pasakojo ... Mano galvoje, visomis projekcijomis prasisuko smegenų bendras vaizdas, kas iš tiesų ... atitiko su Juozo sakomais žodžiais.

Grubu ? Taip ... Bet jis velniškai teisus.

Gurgštelėjau dar kiek viskio ir išstūmiau iš savęs sekantį klausimą.

- Tai tokiu atveju ... Sekantis išsireiškimas - Išpisgalviai ... Jokiu būdu nėra įžeidimas, o tik ... fakto konstatavimas ?

- Ar jau sakiau, kad tave myliu ? - pasigirdo Juozo linksmas balsas.

- Eik velniop su savo meile ... - atkirtau jam, nelaukdamas, kol dar ką prie viso to jis prikergs.

- Baik žmogau ... Juk ne iš piktos valios, o tik atiduodamas visą ir geriausią pripažinimą, kaip vienam iš Homo Sapiens atstovų ... tau tai sakau. - rodos tėviškai nuskambėjo Juozo žodžiai. - Juk sakiau, kad pas tave bestiją ... smegenys gal ir neadartaliečio ... bet puikiai dirbančios.

- Ok ... laikykime tavo diterambus priimtais ir ... sakyk prašom ... kas gi per nušvytimas tave pasiekė, kad taip sudėtingai mane testuoji.

Ragelyje pasigirdo nei tai kikenimas, nei tai tramdomas juokas.

- O dabar sakyk. Išgert turi ?

- Tai čia tik dėl to, tiek laiko buvo gaišta? - kiek nustebęs paklausiau Juozo.

- Perstok  ... Žmogau ... Kol tu rašai ir taškaisi mintimis tik į orą ... Man ... laikas nuo laiko dar ir litas kitas nubyra. Girdėjai tokį žodį - Honoraras ?

- Tęsk nesukęs plaučių. Nes vėl imu painiotis tavo išvedžiojimuose. - atsakiau kiek atslūgęs, nes tai jau nebekvepėjo galimomis išgertuvėmis, sąskaitos papilnėjimo proga.

- O tu man atsakyk, ko tavęs klausiu. - visiškai linksmai atsakė Juozas.

- Ne tik, kad turiu ... Bet jau ir baigiu butelį įpusėti nuo tavo suktumo.

- Oooo ... Nors  tau ir ne prie širdies mano meilė ... Bet vistiek tave žaltį myliu. - ir po nedidelės pauzės, pridūrė, - Juk ne kiekvienas po pusbonkio gali laisvai smegenimis mosikuoti. Kitas ir trezvas durnas, o nuo kefyro ... dar ir apsineša.

- Tai jei teisingai suprantu ... Šiandien Pegaso maršrutas buvo trumpas, bet tikslingas.

- Ir vėl kaip pirštu akin. - dabar jau akivaizdžiai girdėjosi slopinamas kikenimas. - Nes antraip, iš kokios baimės, būčiau žiūrėjęs " Ideokratiją" ?

- Tarkime ... Vien todėl, kad aš tau, esu rekomendavęs ... kažkuomet.

- Va ... O tokius filmus ... Reikia žiūrėti pasirengus ir su tinkama amunicija, ponas pulkininke.

- Dėl pulkininko tai čia pasikarščiavai.

- Taip, taip, taip ... Tu ... baltas ir pūkuotas. Kol kas netruktels plūksnos iš šiknos. O jomis ... kiek žinau tave ... brangini.

- Dėkui ...  Pamaloninai ... O dabar iriamės toliau.

- Gerai čia Vytuko žodžius pritaikei ... Liuks. - kažkaip lyg susimąstęs, ištarė Juozas. - Irstomės durnių laive ir vis iš tų pačių durnių tarpo išssirinkę kapitoną, stebimės, na kodėl mūms taip nesiseka.

- Jei čia buvo klausimas man ... Tai mano atsakymas būtu paprastai paprastas - Intelekto spindesys ir skurdas. - net nesusimąstęs atsakiau jam.

Nugriaudėjo Juozo juokas, kuris perėjo į kažkokius aikčiojimus, pacypavimus ir astmatiškus švilpesius. Todėl ta proga, šliukštelėjau dar viskio į stiklą, šiek tiek nugėriau ir ėmiau laukti, kol Juozas grįž iš juoko komos.

- Vyras ... Tu ... Tikras vyras. - pasigirdo trūkinėjantis Juozo balsas. - Ne Balzakas ... Bet ... Jo vertas tikrai.

- Na na ... Toliau prašom. Kuo jau čia taip vertas, gretintis prie to francūzo ?

- Nepastebėjai ??? - kiek nustebęs ir vis dar bekikendamas, paklausė Juozas.

- Ne ... - visiškai ramiai ir nesigilindamas į pasakytą, atsakiau aš.

- Tavo vienintelis sakinys ... Vienintelis ... Padėjo tašką ir davė atsakymą viskam, ką čia tiek laiko braižiau visokiausiomis paralelėmis ir bandžiau ateiti nuo Balzako iki "ideokratijos". Tu gal ir ne genijus, bet ... sakinys unikalus - Intelekto spindesys ir ... skurdas. Puikiai brolau. Puikiai ...

- Ar čia reikėjo kažkokių ypatingų protinių sugebėjimų tai pamatyti ???

- Gal ir ne ... Gal ir ne ... - jau visai rimtai atsakė Juozas. - Bet va ... ėmei ir davei tikslų šių laikų apibūdinimą.

- Tau tai daugiau tinka, nei man. Tu čia pas mus ... "juodasis" gyvenimo filosofas.

- Šiai minutei, tu, broliuk ... Tu ... Perspjovei net mane.

- Atšok ... Man tavo laurų nereikia. O ir kankintis savęs, kol rasiu kažkokias ciniškas išvadas iš mūsų visų supypinto gyvenimo ... nesiruošiu.

- Žinau ... Patikėk manimi, kad tikrai žinau. O ir pats esi, visai kito skrydžio paukštena.

- Taip jau ir paukštena ? - paklausiau jo nusišypsodamas nei tai sau, nei tai jam.

- O žinai ... ? Tu teisus. Nei velnio tu ne paukštena. O tiksli savo zodiako ženklo kopija. Toks nei velnias, nei gegutė. Greičiau ... Kecalkoatlis.

- Oho ... Koks apibūdinimas. - atvirai nusijuokiau ir pasiekęs viskio stiklą išgėriau dar. - Taip ir įtikėti tavais žodžiais galima būtu.

- Aš ramus dėl tavęs. Nei vienas Feniksas, girdi mane ? Nei vienas Feniksas, ilgai neužsibūna ant laurų vainiko. Tam jie ir feniksai, kad pasiekę aukštumas, nelauktu kol iš jų pavers į stabus, o drąsiai pavirsta pelenais ir atgimsta naujai ...

- Juozai ... Gal pabaik su panegirika, o tai jaučiu, kad imu spinduliuoti gėrio aura.

- Tu spinduliuok kuom nori ... Tavyje sėdintis velnias, sutvarkys viską už tave.

- Va ir dėkui už gerus žodžius. - atsakiau jam.

- Jooo ... broliuk. Gerai kad tau paskambinau ir gerai, kad atsiliepei. Nes pats žinai ... degtinė neturi patariamojo balso. O juo labiau ... net jos butelio dugne atsakymų ... nerasta.

- Tai ką siūlai ? - paklausio jo, kaip jausdamas, kad pokalbis slysta į pabaigą.

- Klausi ką siūlau ? - ir lyg trumpam susmąstęs, padarė pauzę Juozas. - Velniai žino, ar tau aplamai ką nors galima būtu pasiūlyti. Bet kokiu atveju, tu ... ne Balzakas. Ir net ne Remarkas. Tad ... Jokios prasmės nėra apeliuoti į tai, kad iš po tavo plunksnos, kada nors išlystu ... Inetelekto spindesys ir skurdas.

- Va tau ir visos vėliavos į rankas. Pirmyn Juozai ... Arimai nearti klykte klykia šaukdami tave į kovą.

- Kuom tu mane laikai ? Visišku besmegeniu, nieko negalinčiu pačiam parašyti ? Nesulauksi. Tavo frazė ... Tu ir daryk ką nori. O mane ... atpalaiduok nuo tokios lažo prievolės.

- Pasakei ... ir sninga, Juozai.

- Tai va ... Sninga. Vėl ... sninga.

- Eik sau ... Ar tikrai ? - lyg mažas vaikas paklausiau.

- Eisiu ... Eisiu ... Nes Pegasas kažko nerimsta ir sielai ... kažko trūksta.

- Na tai ... Sėkmės tau, ar ką ?

- Eik velniop Arūnčia ...

Telefone pasigirdo baigto pokalbio signalai.

Dar kiek laiko palaikiau telefoną prieš save, lyg tikėdamasis, kad dar nuskambės žinomas Kashmir. Bet ...
Pakilau iš krėslo, padėjau telefoną, pasiėmiau stiklą su viskiu ir patraukiau prie lango.

Ten ... Už lango ... Iš tiesų krito sniegas. Dideliais kąsniais.

Žiema ...

O kitoje pusėj gatvės ... nežinia iš kur ir ne žinia kur, šokio judesyje, judėjo geltonai oranžinio audinio skiautėmis apsimuturiavę žmogučiai, kurie matomai iš viso to mokslo, ką jie bandė skleisti ir težinojo - Harė ... Harė Krišna.

Bet jie nebuvo vieniši, nes jiem priešais ėjęs būrelis, pagyvenusiu ir dar pakankamai jaunų moteriškių, vadovaujamas kažkokio pagyvenusio vyriškio, spausdami prie savęs violetavus plakatus, kiek atsitraukė, užleisdami vietą tiems, linksmai šoliuojantiems ir ar tai patys žegnodamiesi, ar tai žegnodami gelsvai oranžinius,  pastėrusiomis akimis stebėjo, kaip jie tolo nuo jų. Po ko pajudėjo savo kryptimi, kažką karštai aptarinėdami ir net nusispjaudami laikas nuo laiko.

O sniegas ir toliau ... krito dideliais kąsniais.

Net nežinau ... Gal iš tiesų, reikia ką nors parašyti, kas atitiktu tą ... Intelekto spindesys ir skurdas.

Juk net vargti daug nereiktu. Pasižiūrėjai per langą ... paklausei žinias ... perskaitei spaudą ir prašau. O jei dar kiek sugaišti ties komentarais,  po internetiniais straipsniais, ar kur nors soc. tinkluose ...

Jooo ...

Intelekto spindesys ir ... skurdas.

Va tik idomu paliko - O ko daugiau ?



Paprastumas


Paprastumas. Keistas dalykas tas ... paprastumas. Nors, rodos ir visiškai aiškus, bet nuo neatmenamų laikų, paprastumas buvo blogiau nei vagystė. O dabar, kai jau viskas išvogta ... O išvogta net tai, ko negalima vogti ... Paprastumas aplamai, tapo kaip iškrypimas ir nukrypimas nuo teisingo gyvenimo būdo, ir mokėjimo gyventi.

Todėl gyventi paprastai, kalbėti ... paprastai ... Tas pat, kas kino filmas be pornografijos, ar teatras be keiksmažodžių. Ar politika be skandalų ir nekaltų pasistumdymų, kol galų gale, kas nors atsiduria už grotų.

Ne ... Nesakau, kad tai jau visiškas krachas ir nebesimato šviesaus rytojaus. Kaip tik ... Yra vilčių, kad vieną dieną ims ir ... va taip paprastai ... valdininkai perstos imti kyšius. Kad vietoje to, kad ieškoti kažkokių tai beprotiškai protingų švietimo ir mokslo programų ... va taip paprastai ... grįž prie senos ir patikrintos mokslo sistemos, kur žmonės tikrai kažko išmokdavo ir kažką ... žinodavo.

Netgi tikiu, kad va taip paprastai ... niekas nepriims norinčių bolotiruotis į Prezidento postą, tik todėl ... kad jį pašaukė ... Dievas. Ar koks artistas, nusprendęs, kad teatro ar koncertų salė jam per maža ... neis į Prezidentus, tik dėl to, kad jo publika, automatom tampa visa ... valstybė.

Taip kad ... Paprastumas.

Jei jis dar tavęs nesužlugdė ... Yra tikimybė, kad jis pasiteisins.

Nors kaip tuomet bus su tokiu paprastau reiškiniu kaip ... kova su korupcija, kurią ir paskelbė tie, kas labiausiai joje skęsta. Ir kas taip paprastai ir jaudulingai rūpinsis mumis, iš kažkur ten ... toli ... arabų šalyse besiilsint nuo alinančiai varginančio rūpesčio. O ir pagaliau ... nejau taip paprastai ... ims ir išnyks tie ... šimtas su dar pusšimčių plėšikų, kurie taip kovoja už mus ir mūsų gėrį ... kad net nebemato, kad kovoja ne su kuom nors kitu, o su mumis visais.

Paprastumas ... Štai kur sėkmės laidininkas.

Parastai gyveni, paprastai ... dirbi ir nelendi kur tau nereikia, paprastai susensti, nors dar tau tik keturiasdešimt ir tu jau kaip nereikalingas, bet ... norint gauti nors juokingą pensiją ... privalai susirasti, ar net sukūrti verlą ir taip įrodyti ne tik sau, bet ir visiems, kad gyvenimas paprastas. Ir paprastai skėstelti rankomis kai tau tavo pensiją nupjaus, kad ją paprastai pridūrti prie tokių paprastų atlyginimų, tavimi besirūpinčių.

Nors galima ir paprastai ... susitepti slides ... paverkti ties pasienio šlagbaumu ir paprastai išvykti ten, kur tikrai viskas paprasta.

Bet va ... Bėda ...

Taip pat paprastai, ant tavęs, kaip ant kokio vagies, užkabins išdaviko etikėtę. O pastebėję, kad tokių išslystančių vis daugiau ... surengs referandumą, kad juos priversti susimokėti už parastą gyvenimą kažkur, sukalkuliuojant net ir tą laiką, kai po svetimos valstybės vėliava, lankei darželį ... mokyklą ... Ir tuos mokesčius, kuriuos taip paprastai ir be jokio vargo susimokėjai kažkur kitoje, bet paprastoje valstybėje. Na ... kad nesirodytu gyvenimas ... tokiu paprastu.

Va toks tas paprastumas ir ... paprastai.

Tuesday, 4 February 2014



Tikėti ... Netikėti ...



Manim ...
Negalima tikėti.
Negalima tikėti tuom,
Ką aš ... rašau.
Nes viskas, rodosi, įvilkta į ...
Šilkinį melo rūbą.
Kaip ir negalima nepatikėti,
Tuo melu, kurį ...
Aš kartais, atiduodu, kaip ...
Už tikrą pinigą.
Nes ...
Aš taip sutvertas.
Kur ...
Net mano ašaros, netkros.
O juokas ...
Tik pridengti tam, kas skauda.
Todėl ...
Sakau, kartoju.
Manim ...
Negalima tikėti.
Ir netikėti ...
Neišeis.
Nes aš ... rašau.

Kaip aš tave ...



Manęs nestebina, jautriai švelni,
Moters siela.
Jos akys,
Gilios, tartum ežerai.
Kurie ...
Patvynsta kartais ir išsilieja ...
Ašarų upeliais.
Jos lūpų, lygtai vyšnios,
Svaigiai saldus ...
Prisilietimas.
Stiprus glėbys ir aistroje ištarta ...
Dieve ...
Kaip aš tave myliu.
Manęs nestebina, nes ...
To ir ... ieškau.
Ežerų ...
Kur būtu galima,
Nuskęsti.
Svaigaus prisilietimo,
Vyšnios.
Ir glėbio, kuriame ...
Tampi dievu.
Ir žodžių, tarsi priesaika.
Kaip aš tave ...
Myliu.

Sunday, 2 February 2014


Paklydimas



Užtepsiu tau, ant duonos ...
Dvasingumo.
Vietoj dešros, atrieksiu porą griežinėlių ...
Gėrio.
Įpilsiu jausmingumo, ašarom ...
Atskiesto.
Nes ko daugiau bereikia ?
Klaidžiojančiai Žemėj,
Sielai.
Ir pradžioje ...
Viskas nuslys lygtai per sviestą.
Atrodys net ...
Lyg būtum pakylėtas.
Bet kai išgirsi,
Kaip šikna rūpšnoja žolę ...
Tai prisiminsi, kad yra ir kūnas.
Kuriam ...
Juk visiškai iki lempikės.
Ką ten svaigsti,
Ir apie gėrį, dvasingumą, sielą.
Nes tik sočiam,
Kai šūdas spaudžia maumonėlį ...
Ateina durnos mintys,
Kad viskuom kaltas kūnas.
Tik jokiu būdu, ne siela.
Kuri ...
Lyg avinėlis.
Va taip ir mūčijas žmogus.
Nerasdamas savęs.
Paklydęs ir tarp kūno,
Ir tarp sielos.

Wednesday, 29 January 2014


O mes ne belgai ...

( Iš Juoziliados )



Ne įėjau, o tiesiog įlėkiau į alubario vidų, palikdamas visišką laisvę vėjui, liuobti durimis visu smagumu, už mano nugaros, į staktos rėmą. Ką jis sėkmingai ir padarė. O durys ... tvirtai suręstos, solidžios medienos, bet ne šiaip taupymo klijuotė, tik sausai, nors ir pakankamai garsiai pokštelėjo ir užėmė savo vietą lyg koks sargybinis, užkirsdamos kelią prasibrauti tiek vėjui, tiek su juo siautėjusiam lietui.

O aš pakolkas braukiau nuo savęs lietaus lašus ir dairiausi po alubario vidų.
Nieko ypatingo ... Viskas kaip visuomet. Keletas lankytojų, pustuštė salė, nuobodžiaujantis barmenas už baro. Viskas kaip ir priklauso darbo dienos laikui. Todėl ... ir tai ko ieškojau, o tiksliau vyliausi pamatyti, nesunku buvo pastebėti baro salės kampe.

Taip ... Mano gyvenimo guru ir bičiulis Juozas.

Tad, nubraukęs šiokius tokius lašus nuo veido, papildomai delnais perbraukiau per savo ilgus plaukus, lyg šluostydamasis į juos ... patraukiau link jo pro barą. Kur, savaime aišku, praeidamas mestelėjau barmenui, kad pageidauju alaus ąsočio. Savo alaus - "pagerinto". Tokio, kur pastoviai užsakinėju, kuomet su Juozu susitinkam.

- Sveikas Juozai.

- Klausi, ar konstatuoji faktą ? - atsakė jis neatitraukdamas akių nuo lango.

- Sveikinuosi.

- Tuomet ir tau ... tuo pačiu galu atgal. - išlikdamas Sfinkso pozoje atsakė jis.

- Be nuotaikos ???

- Pataikei ... Pats sau ir vienas.

- Na, matau ... Kad vienas.

- Tu žinai ? Turiu vieną slaptą įtarimą.

- Kokį ?

- Kad nuotaika pasiliko namuose. Prie lango. Kol žiūrėjau į tai, kas dedasi lauke.

- Taip ... Orelis šiandien ... Ne koks.

- Eik šikt. Orelis kaip visuomet. O va batai, šūdini ... Kojos permirko.

- Vadinas ... Pats laikas skubiai pagelbėt sveikatai ir permirkusiom kojom. - atsakiau jam sėsdamasis prie staliuko.

- O tau ko ? Juk ant tavęs tik keletas lašų, lyg krapyla netyčia pro tave būtu praėję. Ar taksi buvo vo kabrioleto rūšies ? - nuskambėjo lengvas sarkazmas.

- Geras pastabumas pas tave. - atsakiau jam, traukdamas iš vidinės švarko kišenės laikraščius.

- Nejuokink. Nereikia būti Šerloku, kad nepastėti vos keletos lašų ant tavo zamšo švarko ir praktiškai švarių batų. Vadinas ... iššokai iš auto ir tiesiai į duris.

- Sakau, kad esi velniškai pastabus.

- O kad lakstai su taksiuku, tai vadinasi, šiai dienai, esi minimum grafas Motekristas, nes ana kaip zuja prie baro barmenas. Išvada ... miksuoja mūsų alų. O jei taip ... Tai ir pas patį katinai per dūšiai nagais griežia.

Man neliko ką jam ir pasakyti, nes jo nenurungti nei įžvalga, nei sugebėjimu dėlioti taip taškus ties kiekvienu gyvenimo momentu. Tad ištraukęs laikraščius iš švarko kišenės, mestelėjau juos ant staliuko. Bet taip, kad jie atsirastu arčiau Juozo.

- Skaitei ... ?

- Skaičiau.

- Ir kaip ?

- Niekaip.

- Nori pasakyti ...

- Nei velnio aš nenoriu.

- Tai tau visiškai tas pat ?

- Absoliuč vienodai šviečia. Nei šilta ... Nei šalta.

- Netikiu ...

- Paaatikėk ... Ramus ... kaip belgas.

- O prie ko čia belgai ? Ir kodėl kaip ... belgas ?

- Na ... Pats idėmiai pasižkūrėk. Išvaikė vieną dieną Vyriausybę, daugiau nei metus gyvena be jos ir jokių durnų klausimų nekilo, ir Valstybė nesugriuvo.

- Taip ... Va jie ... išvaikė. O mes ???

- Štai kaip tik todėl ir esu ramus, kaip ... belgas.

- Ramus dėl ko ???

- Kad mes ne belgai.

- O tai kas mes, tuomet, po perkūnais ?

- Šiaip ... Niekas.

- Nesupratau ... Ką nori tuom pasakyti ?

- Ko prisikabinai ? Nieko aš nenoriu pasakyti. Pats kaip pirmokas manęs klausinėji ir dar pyksti, kad tau atsakymai nesuprantami.

- O tai gal pasisteng, man ... pirmokui paaiškinti ir atsakyti taip, kad galėčiau suprasti.

- Tave ... dabar pasiųsti, ar ...

- Ir tai visi tavo argumentai ?

- Ne ... Tikrai ne visi. Bet nuo to ką turiu ... tau iš pykčio šūdas užvirs. O man dabar, mažiausiai norsi sėdėt smarvėj.

- Tai gal aš tau maišau ? - paklausiau jo ir viduje, jau iš tiesų, ėmė kažkas virti.

- Arūnčia ... Jei tavyje prabudo vaikystė ir dabar, dar ruošiesi paleisti dūdas, tai patikėk manimi, kad aš nepulsiu siusiot į tavo kibrirėlį iš keršto. Ir iš smėlio dėžės ... tikrai nesitrauksiu.

- Na jo majo ... Tai kaip su tavimi kalbėti ???

- Paprastai ... Supranti ? Paprastai.

Čia priėjo barmenas. Pastatė ąsotį ant satliuko vidurio, padėjo po padėkliuką kiekvienam ir ant jų sustatė aukštas stiklines taures. Palinkėjo skanaus ir pasitraukė atgal baro prieglobstin.

Pasiekiau ąsotį ir pirma įpyliau Juozui, o paskui sau. Po ko pastačiau ąsotį atgal į staliuko vidurį ir ėmiau raustis švarke ieškodamas cigarečių.

- Va dabar, matau, kad esi normandiško charakterio. O tai pradžioje, netyčiukais ėmė vaidelentis, kad būsi koks italas ar ispanas. - ištarė Juozas pasiimdamas savąjį stiklą. - Ka tau subinėn inkirpo ??? Laikraštapalaikis ?

- Ne ... Ne laikraštis, ne radijas ir ne TV. O tu ... - atsakiau jam traukdamas cigaretę iš pokelio ir toliau viena ranka besirausdamas po švarką žiebtuvėlio paieškoje.

- Persižegnok bedievi ... Sako padeda, kai ima vaidelentis. - atsakė Juozas žiūrėdamas į pakeltą alaus stiklą, lyg kažko ieškodamas tenai. - Nors gali ir česnnakko skiltelių karolius paasikabint ant kalo. Taip pat padeda. Ir nuo velnių ir kitokių chvarabų.

Pagaliau ... Radau žiebtuvėlį. Kiek paminkiau cigaretę tarp pirštų, lyg norėdamas išgirsti švelniai tylų ir traškų minkomo tabako garsą. Po ko pasinčiau ją tarp lūpų it prisidegiau.

Velniai žino, ar tai tabako dūmas, ar tai Juozo žodžiai, bet manyje ėmė slūgti tai, kas atrodė tuoj tuoj ims ir užvirs ... užburbuliuos ir išsilies.

Velniai žino ...

Aišku, galėčiau dabar dėl visko kaltinti Juozą ... O gal net orą, kur už lango siautė vėjas ir viską merkė lietus. O juodai pilki, švino spalvos debesys, slinko vos ne namų stogų viršūnėmis, lyg norėdami viską ištrinti, nušluoti nuo žemės paviršiaus.
- Tai tau vis dar reikia ... argumentų, kodėl mes ne belgai, o šiaip ... niekas.
Pasižiūrėjau į Juozą, kuris ir toliau nužiūrinėjo alaus tūrinį stikle. Pakliau savo alaus stiklą, gurkštelėjau ir mestelėjau jam:

- Tai jau pasistenk patrupinti ... Ir jei galima be juokelių.

Juozas kurgštelėjo alaus, dar kart pakėlė bokalą, nužvėlgė ir jame nieko naujo nepamatęs išgėrė dar. Po ko pastatė bakalą ant staliuko ir pasisuko manęs link.

- Matai brol ... Belgai ... Mes ... Tai žvėriškai skirtingi pasauliai. Sakyčiau, net labai skirtingos planetos, kad jas būtu galima lyginti.

- Nesuk kiaušų. Ir ten, ir ten ... visur žmonės. - atsakiau jam išpūsdamas dūmą.

- Sutinku ... Žmonės ... - ištarė jis ir taip pat išsitraukė cigaretę. - Tačiau ... Kad ir kaip nebūtų gaila tai sakyti ... Tačiau ...

- O kas tačiau ??? Yra kažkokie skirtumai ? - paklausiau jo, dar net nenujausdamas, kaip būsiu "išmaudytas".

- O ... Ir dar kokie skirtumai. Principiniai brol ... Principiniai ... - pasakė Juozas, prisdegė cigaretę ir išpūtęs pirmą dūmą, truktelėjo kiek alaus. - O aš tave ... juk myliu ... šmiki tu vienas. Tavyje jau yra kažkas mano ... bet tu dar esi kelyje iki to, kas bus ir tavo. O kodėl principiniai ... ? Atsakysiu nelaukdamas tokio tavo klausimo. Mes ... Mes randamės ant daug žemesnio evoliucijos laiptelio. Štai ir visa ... pasaka.

Nežinau, kas mane prajuokino, o tiksliau, praskaidrino nuotaiką, bet jau visiškai su kitokiomis emocijomis paklausiau Juozo :

- Tai čia kaip dabar ??? Mes kažkuom neišsivystėme ??? Ar dar turime kažką atavistinio ?

Čia Juozas prukštelėjo, kilstelėjo akis manųjų link ir šypsodamasis atsakė:

- Ir taip ... Ir ne ...

- O paprasčiau ... Be mįslių ir protingos veido išraiškos ... Galima ? - paklausiau jo ir išgėriau alaus gerą gurkšnį. O po kelių sekundžių, tiesiog ištuštinau stiklą ir pastačiau jį ant stalo.

Į ką Juozas atsakė tuo pačiu. Išgėrė savąjį iki dugno, pliaukštelėjo liežuviu ir pastatęs ant stalo, ėmėsi pilstyti po dar vieną dozę alaus į mūsų stiklus.

- Jei prisiminsi savo gilios vaikystės - paauglystės metus ... - ištraė jis. - Turėtumei ten atkapstyti ir tokį žodelyti kaip ... Baudžiava. O tuo pačiu ir sekantį ... Baudžiauninkas.

- Tęskite ... Jūsų Eminencija. Tęskite ... - ištariau jam ir kilstelėjau stiklą alaus nebiliame pasiūlyme - Prosit.

- O nėra ko čia tampyti. Baudžiava ... Tai ne tik šiaip ... žodis, ar laiko apibrėžimas istorijoje. Tai ilgas vystimosi procesas, kuris privalo būti išbaigtas. Antraip ... - čia jau jis pakėlė savo alaus stiklą, kilstelėjo man atsakančiu Prosit ženklu ir priglaudė prie lūpų.

- O kas antraip ... ? - perklausiau jo, pastatęs savo stiklą ant satliuko ir pasiekiau dar vieną cigaretę.

Keturi metai, kaip keturios dienos

( ištrauka, juodraštis )

Tai buvo viena iš daugelio dienų, kurias mano gyvenimas ... trumpam ... bet susiejo su jūra. Tiksliau ... su vandenynu. Nors, jei pats nebūčiau prikišęs nagų prie viso to ... Bet tai jau kita ir daug ankstesnė istorija, arba ... mano trumpai ilgo, gyvenimo istorijos dalis.

Taigi ...

Taip. Tai buvo viena iš tų, daugelio, aštuoni šimtai dienų, kurias jau praleidau būdamas kariniu jūreiviu. O priekyje ... dar ... gabaliukas laukė.

Tik tuomet, net nenutuokiau, kad ... mano trys metai ... išsitemps kaip guma, beveik net iki pusantro tūkstančio dienų. Ir tai būtu dar viena istorija. O tokių istorijų, per visą mano tarnybos laiką, prisirankiotu matomai tūkstančiais. O gal net ir ... dešimtimis tūkstančių. Kur būtu galima valandų valandas pasakoti apie ... rodos niekam neįdomią tarnybą ir pilką gyvenimą tarpą žmogaus gyvenime, kuomet jis, nors ir nenoromis, bet turėjo atlikti būtinos tarnybos prievolę.

Ne ... Savaime aišku buvo ir alternatyva. Bet tai vėl, kitokio, o ir ne mano gyvenimo dalis.

Ir taip, tai buvo viena iš daugelio mano gyvenimo dienų. Gyvenimo, kuris vyko pakankamai siauroje erdvėje įspraustoje tarp metalo, o tas metalas, savo ruožtu, plūduriavo neaprėpiamoje vandenyno erdvės platybėje.

Na, o ką reiškia vandenyno platybės, arba kas tai yra ... Pasakoti beviltiška. Ir ne todėl, kad nebūtu kaip tai padaryti. Ne ... Jokiu būdu. Tai galima papasakoti ir pakankamai nesunkiai. Tačiau ... Tuomet tektu rašyti viską iki smulkmenų ir tokių, kur reiktu nupasakoti kuom vandenynas kvepia, kokios jo spalvos, kokie garsai gyvena tame pasaulyje ir kuom visa tai skiriasi kiekvienu paros metu, ar kiekvienu metų sezonų metu. Ir gautusi velniškai ilga įžanga, ar net atskiras skyrius. Nors visą tai išmetus ... žodis vandenynas, tampa beveidžiu ir negyvu.

O jis ... Vandenynas ... Gyvas. Su savo charakteriu. Savo šarmu. Ir kas be ko ... su paslaptimi, kurioje ... nenusakomos galybės paslapčių.

Todėl, grįžtu ten, iš kur taip lyriškai nukrypau.

Kai išėjau ant dešinio borto - "baltojo" denio ... Diena buvo pasiekusi savo bene gražiausią savo etapą, kuomet saulė plieskė kažkur iš nenusakomų aukštybių. Lengvi, lyg gerai išdrąskytos vilnos padriki siūlai pavieniai debesys kabojo tarsi visų pamiršti ir net patys stebėjosi - Kaip čia dabar ? Mes niekam nereikalingi ?

O vandenynas ... Vandenynas, kaip dažnai mėgstama sakyti, buvo lygus lyg veidrodis. Ir tas pasakymas, iš tiesų labai artimas tokiam palyginimui, nes praktiškai nebuvo matyti jokio bangavimo. Absoliučiai. Nes jis ne bangavo, o rodos ... kilojosi didžiuliais plotais, kaip kad kilojasi, ramybės ar miego būsenoje, žmogaus krūtinė.

Nuo tos ryškios saulės, mane pakolkas saugojo viršutinio denio perdengimas ir aš galėjau laisvai įsižiūrėti, pasijausti taip, kaip gali jaustis tik jūreivis vidury peklos, kuomet ji visiškai rami. Tai ypatingas momentas, kuomet ... susidaro tokios, sakyčiau, pasakiškai ramios sąlygos. Ir jos veikia tave.

O kadangi būvau po sočių pietų, kurių metu dar ir pasilepinau šiokiu tokiu savo gamybos kokteiliu ( degtinė su korėjietiško kopūsto marinado sultimis ) ... Mano nuotaika buvo tiesiog nenusakomai gera. Pasakiškai gera. Ir jei ne dalis specifinių drabužių, bylojančių, kad visgi esu karinio laivyno jūreivis ... Matomai ir pats būčiau nustebes, ką aš čia veikiu.

Išsitraukiau cigaretes, degtukus, atsirėmiau į falšbortą ir žiūrėdamas kažkur ten, kur dangus vos matoma linija skiriasi nuo su juo besusiliejančiu vandenynu ... neskubėdamas išsitraukiau cigaretę. Kiek patrynęs tarp pirštų, pasiunčiau ją tarp lūpų ir prisidegiau. Prisidegiau kaip jau buvo įprasta ir rodos, net įaugę į kraują, kad liepsną reikia saugoti, o čia ... Nei vėjelio. Net lengvo jo atodūsio ... nebuvo. Visiškas ir pilnas štilius.

Pat sau nusišypsojau, delnus, kruoščiai saugojusius degtuko liepsną atpalaidavau ir stebėjau kaip liepsna lėtai ryją medieną, kol nepriartėjo prie pat pirštu ir aš to sudegusio degtuko nenumečiau už borto. Po ko, užsitraukiau gan didelį dūmą ir jį išpūtęs, nusispjoviau pavymui degtuko.

Viešpatieliau brangus, kiek jau mano gauta velnių už tokius dalykus. Juk tai vienas iš tų prietarų, kuriais net po šiai dienai, devyniadešimt devyni procentai jūreivių tiki. Nors patyliukais, kai niekas nemato ... Lygia tą patį daro. O man tai tik kėlė juoką ir niekad nebandžiau būti kitoks, nei kad esu ir jau juo labiau gyventi su prietarais.

Na ... Dėl devyniadešimt devynių procentų gal kiek ir persūdžiau. Nes vieni buvo tik ... prisilaikantys prietarų, o kiti jai gyvenantys. Tai čia visai kaip gyvenime. Realime gyvenime, kur yra tikintys ir ... praktikuojantys. Tad ant tikinčių ... niekad neturėjau nei blogos akies, nei jie man man maišė. O va tie ... praktikuojantys ... Man jie visad asocijuodavosi su biski biski nėščiais. Kai reikia, pagal aplinkybes, jis nėčias. O kai susimeta kitokios aplinkybės ... jis jau ir ne nėščias. Toks lengvas anonizmas. Kur ir malonumas yra, ir net įvaizdis, kad santykiavai.

Bet velniai jų nematė. Nei aš dėl jų gyvenu, nei jie dėl manęs. O kad vienoje erdvėje susdūrėme ... tai čia niekas nekaltas. Teks visiems apsitrynti, pasitrynti ir prisitrynti. Kito kelio, ir kito pasirinkimo ... paprasčiausiai nėra.

- Na ... Majami. Kaip ten sakoma pas mus ? Po gerų, sočių pietų, net ir Archimedas užsirūkė, ir paprašė taurės vyno. - išgirdau už savęs.

Iš balso pažinau, kad tai buvo mano "brolis" Šmaiseris. Tad nebuvo jokios prasmės į jį atsisukinėti. Tik paprasčiausiai atkišau ranką su cigaretėmis ir degtukais kiek nuo savęs, o pats ir toliau rūkiau, žiūrėdamas kažkur, į tą vandenyno ir dangaus tuštybę.

Gidėjau kaip Viktoras - Šmaiseris išsitraukė cigaretę, ją prisidegė ir išpūtė pirmą sodrų dūmą. Taip rūko, matomai, tik po sunkaus darbo koks artojas, ar krovėjas, kuomet dūmas išleidžiamas su ypatingu garsu, kuris nuskamba lyg koks palengvėjimo atodūsis. Arba ... Arba kaip ir mūsų atveju, žmogus, kuris tiek sočiai prisikirto, kad jam, dabar greičiausiai kaip ir man, net minčių neliko galvoje. Tik tas perpildytas iki svaigulio malonus sotumo jausmas.

- Sakyk ... Pietūs ... Karališki buvo. - ištarė Šmaiseris išpūsdamas eilinį dūmą. - Ir kotletai kaip priklauso, ir bulvytės pakeptos dieviškai. Net tavo šūdinas degtinės kokteilis ... Reikia pripažinti, buvo visai nieko. Nors degtinę, tai tu, kurveli vienas, sugadinai.

Pajaučiau, kaip mano ir taip patenkintu veidu, nuslydo šypsena. Nes tokio romantiško ir dar lyriškai nusiteikusio Šmaiserio, retai kada tekdavo pamatyti. O čia prašom ... Vos ne gyvas klaisikinis lyrikas.

- Ko tyli ? Ar dar vis pyksti, kad virtuvės budinčius atbaladojau ? - pasigirdo jo klausimas, kuriame lyg ir buvo atgailos gaidelė. - Juk pats žinai ... Pagailėsi vieną kartą ir sekantį kartą jis jau ims reikalauti sau gailesčio, o paskui aplamai pasiųs naaaaa ...

Manyje dar daugiau pakilo nuotaika, kad tas mano "brolis" taip nuoširdžiai teisinosi. Nors jis ir buvo, visiškai teisus. Gyvenimas ne kurortas, o tarnyba ne sanatorija. Ir ypač tokiame laive, kokiame mes su juo buvome. Į kokį kažkuomet patekome ir tai ką jame radome. Ir tai ko netekome, ir tai kas atsirado savaime. Kas ištrynė iki to buvusius civilio žmogučio likučius. Ko pasekoje ... dėl sunkiai ištariamų mūsų pavardžių mes tapome vienas Majami, o kitas Šmaiseriu. Nors tam pasitarnavo ir tai, kaip mes patys save parodėme, kaip mes laikėmės prieš "senius".

- O aš mūms, kavos užsakiau ... - lyg tarp kitko pasakė Šmaiseris. - Liepiau atnešti ant galinio denio.

Čia jau aš netlaikiau. Juk velniai mane rautu ... Jis man iš tiesų buvo kaip brolis. Kartu susitikome ten, kažkur Sevastopolyje. Kartu įsiprašėme į narų mokyklą. Miegojome, kėlėmės, gaudėme bausmes. Kartu išlaižėm viską, ką tik gyvenimas pametėdavo - ir gerą, ir blogą. O ir ryšiai šokie tokie buvo. Abu nuo Baltijos krantų. Aš iš Panevėžio, o jis iš Daugpilio. Nori nenori ... broliai. Juo labiau, kad mus ir vokiečiais vadino, arba labusais, taip pašiepdami mūsų priklausomybę Baltijos krantams.

Tad atsisukau į Viktorą, kaip jį kadaisę mama su tėvu pavadino ir tariau:

- Šmais ... Na ko tu ??? Užsiciklinai ??? Na, davei jiems per maumonėlius. Vadinas, užsitarnavo gyvačiokai.

- O aš pamaniau, kad tu jau ir užsišikai dėl to ... - atsakė Šmaiseris nusišypsodamas man. - Juk tau, vis durnų humaniškų idėjų šaudavo ir dar vis ... susisapnuoja.

Atsistūmiau nuo falšborto, apkabinau jį per pečius viena ranka ir ... lyg lengva krestelėjęs tariau:

- Pamirškim. Tai jau seniai praeityje. O kitą kartą ... na ... duok velnių, bet ... nedaryk iš to pasismaginimo sau ir pragaro jiems. Juk, jei dar pameni ... Mūms nepatikdavo, kuomet maslapupai, tie ... šūdo ir garo karaliai, keršydavo "baltajam kaului" minkydami mūsų snukius.

Jis, po mano žodžių, taip pat mane apkabino per pečius. Ir žiūrėdamas kažkur sau po kojomis, tarė:

- Gerai ... Pravažiom. O kaip gausis ... bus matyti.

- Va ir laduški. - atsakiau ir mostelėjęs ranka galinio denio link, paklausiau, - tai kiek suprantu ... jūs mane kviečiate " baltajam " šokiui husare?

Šmaiseris nieko nesakydamas truktelėjo mane pajudėdamas pirmyn ir mes patraukėme galinio denio link.

Diena tikrai buvo velniškai gera, nes kai išlindome iš po viršutinio denio anstato, man pasirodė, kad mes tiesiog patekom po kažkuo velniškai lengvu, bet pakankamai juntamu ir tas kažkas, buvo kiaurai veriantis. Nuo ko mūsų nereikėjo įkalbinėti ir mes be jokių žodžių nusiėmėme viršutinius drabužius ir " telniaškas ".
Tapo iš kart geriau. Nes pasijautė okeano alsavimas, kuris kažkiek vėsino saulės kaitinamus kūnus. O aš užsimerkiau ir giliai įkvėpiau oro. Nors ir buvau bebaigiąs rūkyti, bet gerai pajaučiau šiek tiek sūrstelėjusį ir atsiduodanti lengvu jodo priekoniu orą. Nors tai nebuvo tas, jodo kvapas. Ne. Tai buvo specifinis sumišęs su vandenynų augalais kvapas. Kuris turėjo kažką savito ir ypatingo.

- Majami ... griūk šalia manęs. Nes man rodos ateina mano užsakyta kava.

Atsimerkiau. Šmaiseris jau buvo įsitaisęs ant didžiulio krovininio triumo dangčio. Tad ir aš numečiau drabužius ant to dangčio ir prisėdau šalia.

- Šmais ... Nori pasakyti, kad " karosas " lyg niekur nieko vaikščios "baltuoju deniu" ? Tai aš pats jam ragus aplaužysiu. - stengdamasis įsižiųrėti, kas ten šmėžavo.

- Ne, nuuu ... Geras ... Jam kava neša, o jis ... ragus laužys. - nusijuokė Šmaiseris.- O kaip dėl humaniškumo ir pragaro ?

- O tu broliuk nemaišyk byyyy ... su pirštu. Funkcionaliai ir vienas, ir kitas tinka vienam darbui. Bet kažkaip slaptai tikiuosi, kad akies nesugalvosi pasikasyti ir su vienu, ir su kitu. - mestelėjau jam, vis dar stengdamasis pamatyti, kas gi ten toks taip ilgai sliunkina.

Monday, 20 January 2014


Sometimes our hopes ...



Sometimes our hopes ...
Like a lighthouse light, in the storm.
Or only one road ...
That not to lose, in the darkness.
What is, as the solar beam.
Above us ...
In the deep heaven circule.
And it looks like ...
That somebody says - life not expired.
Just stand up !!!
And ...
Again go ahead.
Trusted by one new little chance.
That you are alive, before you not dead.

Sunday, 19 January 2014


Who said ?



Who said,
That our world is gloomy?
Who said,
That it is poor and boring?
Who said ?
Our world is incredibly amazing.
Every time.
And doesn't matter ...
It is storm, or sun shining.
My amazing home.
My ... Iceland.

Hold it !



Hold it !
I hear it, every ... time.
Hold it !
But it, only ... words.
Hold it !
Stop ... tell lies !
Look around you, look around world.
Everywhere is same and ...
Repeating the same ... everywhere.
Everywhere just ... lying.
Hold it !
Stop !
Stop ... tell lies !
If ...
Child's kills and they die.
If ...
Womans, mothers ... cries.
Stop !
Hold it !
Stop ... tell lies !
Open ...
Your eyes.
Open ...
Your hearts and listen.
Around you ...
Only lies.
Hold it !
Stop !
Hold it !
Stop ... tell lies !
Our world, is very rich, but ...
Soul of our ... very poor.
And we are ...
Drowning in the mud of lies.
Hold it !
Stop !
Hold it !
Stop !
Stop ... tell lies !


Paskambink man



Baigiasi ... diena.
Ir lieku aš vienas, savo ...
Savo namuose.
Kur, net telefonas, tyliai ... snaudžia.

Tu paskambink man, kai jau bus tamsu.
Ir vidurnakčio dangui, mėnuo ...
Šoks, su išdykusiom žvaigždėm.
Tamsiame skliaute.
Tu ... paskambink man.
Paskambink man.

Baigėsi ... diena.
Namas skęsta tamsoje.
Na, o aš ... jame ... skęstu.
Kur, net telefonas, tyliai ... snaudžia.

Tu paskambink man, kai jau bus tamsu.
Ir vidurnakčio dangui, mėnuo ...
Šoks, su išdykusiom žvaigždėm.
Tamsiame skliaute.
Tu ... paskambink man.
Paskambink man.

Ir galbūt ... mes.
Prisiminsim tai, kas yra bendro mūms.
Ir kas riša mus.
Bet, taip ir nedrįstam ... pasakyti.

Tu ...
Paskambink man.
Kai už lango bus tamsu.
Ir vidurnakčio dangui, mėnuo ...
Šoks, su išdykusiom žvaigždėm.
Tamsiame skliaute.
Tu ... paskambink man.
Paskambink man.





Yes ... I'm ...



Yes ... I'm ...
Like one guy from the Queen.
Who ... Never cry and ...
Just laughing and gay like a clown.
No ... No ... No ...
No not a gay.
But gay ... like a clown.
Man ...
Who attracts crowds and ...
Forces all,
To be him ... around.
As real King, in his own ... Kingdom.
Oh yes ...
I'm same as he and I play.
Like this, great Pretender, my great idol.
Who ... Never cry and ...
Just laughing and gay like a clown.
And target is same.
To blew everything, all.
And ...
Adrift in a world, created of my own.
Where ...
I play with a words.
And make ...
Dream worlds ... for all,
And ...for each.
That you ... can still ... around.
Oh yes ...
I'm same as he and I play.
That you ... still ... around.

Friday, 17 January 2014


Из прошлого, да в будущее



Из прошлого, да в будущее.
Мы все и как один идём.
А временами, кажется, галопом рвёмся.
Из прошлого, да в будущее.
Где хочется найти, хоть что нибудь.
Чего мы не имели, или ...
Не нашли в том прошлом.
Но ...
Всегда ...
Всегда и ежечасно.
Мы идём.
Из прошлого, да в будущее.
Чтобы найти, хоть что нибудь.
Чего и никогда, мы не теряли в прошлом.
Но словно одержимы ...
Хотим найти тo, там, в будущем.
И это всё ...
Словно бега на взлётной.
Где нет возможностей остоновиться, или стоять.
А только быбор, да из двух возможностей.
Идти вперёд, или ...
Расслабиться и прекратить всё.
Как у финальной точки назначения.
В дороге той, где шёл ...
Из прошлого, да ... в будущее.

From the past, to the future



From the past, to the future.
We all, one by one go.
Or sometime ...
Just keep running away.
From the past, to the future.
Where we expect to find something.
What we didn't have, or ...
Didn't find in the past.
But always ...
Always and every time.
We will go ...
From the past, to the future.
Find something.
What we never been lost in the past.
But as crazy ...
Trying to find in the future.
And it is ...
As journey through the runway.
Where ... you can't stop or standing.
Only choose from two ways.
Go ahead, or relax and ...
Have forced landing.
To the last destination in this trip.
From the past ... to the future.

Tuesday, 14 January 2014


 Prisimenu ...  



Prisimenu vaikystę savo, kaip dabar.
Ir net sodriau, nei buvo iš tiesų.
Nes ypatingas vaikas, aš, tuomet buvau.
Ir ypatingas aš, esu dabar ... daugiau.
Vaikystė man ... kvepėjo medumi.
Dangus, perplyšęs visuomet, kai lijo lietūs.
Girdėjau, ką man sako ... žiogas.
Ir ką šnabždėjo sliekas, po karvės šūdu, pasislėpęs.
Prisimenu aš viską, kaip dabar.
Tik pamiršau, ką valgiau pusryčiams ... šiandieną.
Bet tai, neaktualu ir nesvarbu visai.
Nes aš, vaikystėn pasinėręs.
Ech ...
Žmogau, žmogau.
Kaip tu ... nusipezėjai.
Nors ...
Gal ir nekaltas tu.
Jei jau senatvinis marazmas ...
Pas tave ... atėjo.

Tonight



Tonight again ...
Moonshine across the sky.
And ...
The lonely,
Moon face near ...
To the same single and lonely star.
Tonight again as always ...
I'm await when comes Northern Lights.
That can to see ...
This miracle, amazing dance in the Heaven.
Tonight again ...
Moonshine across the sky.
Same as in my childhood time, but ...
In very, very different place.
Where I am now,
In middle of Atlantic ocean.

Baladė apie Gavrilą



Rašytojų priviso, ant kiekvieno kampo.
Rašytojas dabar ...
Kiekvienas, kas pažino ABC.
Viens kito, jie nekenčia ir išvadina grafomanais.
Nes pagal juos ...
Tik jis ... Rašytojas ... iš didelės raidės.
Ir rašo ... rašo ... tie nauji gavrilos.
Išleidžia netgi knygas, knygeles.
Ir pyksta jie ...
Kad niekas jų neskaito, kad honoraras menkas.
Ir tai, kad sąskaitos, neapmokėtos lieka mėnesio gale.
Ir kaip sunku, būti Rašytojui, tarp grafomanų.
Ir kad neskaito, neišprususi tauta.
Taip va ir tęsias kažkuomet,
Dar Ilfo ir Petrovo parašyta ...
Baladė gavriliados.
O ir nauji - Gavrilos.
Rašytojai ... iš didelės raidės.

Monday, 13 January 2014


Like a ruby blood



After the day,
When sun is coming down.
And darkness covering all.
I took the wine glass,
With red wine.
And sit in my armchair.
Just for the rest, after day time.
Red color of red vine.
Like a ruby blood.
Or even a royal mantle.
My woody tiger in my home.
As sentinel who my home guarding.
And help for him ...
Two luminous Himalayan rocks.
Shedding around him,
As blood ...
Ruby red light.
For someone it is like Hell.
Maybe.
But not for me, because ...
It is my best rest place as Paradise.
My armchair,
My wineglass with red vine and ...
My sentinel.
My woody tiger,
Between Himalayan rocks.

Sunday, 12 January 2014


Two person in one face



My home,
Same as castle.
Where I'm ...
God and Devil,
Two person in one face.
Where ...
I can make for each ...
Just Hell.
Or Paradise.
Because it is my home,
My little Kingdom.
Where ...
Can to be,
Only one Lord.
And only one ... King.
Of course ...
And someone,
Who called - Queen.
So ...
My home,
Is my castle.
Where I'm a Lord and ...
I'm a King.

Saturday, 11 January 2014


Very happy



I'm lonely, but never alone.
I'm lonely and very happy.
Because no one ...
In my life, in my ... home.
Can not to make me unhappy.
I'm as King.
In my own, beauty, Kingdom.
Where I'm every time happy.
And I really cherish,
My happy loneliness.
Where no one Prices, or no one Queen.
Don't have access.
Change something in my life, in my home ...
Or destroy my own happiness.
So ...
I'm lonely, but never alone.
I'm lonely and god damn ...
I'm very ...
Very happy.

Taškas ...



Praslinko dar viena ... diena.
Galiu padėti tašką.
Tarp tos daugybės, begalės, taškų.
Kuriuos dėliojau aš,
Ilgai trumpam ... gyvenime.
Pradžioj ...
Lyg žaizdamas.
O kiek vėliau, jau su tikslu.
Ir taip ...
Taškas po taško, išbrėžiau aš liniją.
Kurioj yra pradžia.
Bet nematyti dar ... pabaigos.
Palauksiu.
Nes, aš jau, nebeskubu.
O ir skubėti, nebėra jau kur.
Iš lėto slenka, mano ilgos dienos.
Kurias kiekviena kartą,
Užbaigiu ... tašku.
Ir ... Taškas.

Dar kartą pakylt ...


Kuomet svajonės dūžta,
Tarytumei ...
Į krantą atsitrenkę bangos.
Jautiesi tu, kaip nebereikalingas laivas.
Kuriuo pasinaudojo ir paliko.
Ir vėl ...
Tik tu ir ... vienas.
Kur krantas vienišas ir bangos.
Ir liūdesys ...
Tarsi žuvėdra virš tavęs.
Bet dar kartą.
Ir vėl ...
Iš naujo.
Bandai pakylti ir pajaust.
Kaip gimsta, dar viena, nauja viltis.
Kad tai, ne pabaiga.
O ir gyvenimas, tau duoda šansą.
Dar kartą ...
Išbandyt save, pakilt.
Pakol ...
Nubus tau pasakyta - Baigta.
Padėtas taškas.
Galutinai.

 Risen up one time more 



When dreams is shattered,
Like a wave to crash ashore.
You feel ...
That you are, like discarded ship.
Which make use of it,
And more is no longer necessary.
Again ...
Just you ... alone.
Lonely shore and waves.
Where sorrow like a seagull,
To hover over you.
And once again.
Only one time more.
You try ...
Stand up and feel,
Is being born new hope.
That it is not finish and life ...
Give chance,
Risen up you one time more.
Before ...
Came last time and ...
Finally finish.


Kaip pynė perpintas



Mano gyvenimas, kaip pynė perpintas.
Juoda ir balta, visko yra.
Rožinės spalvos, žydros svajonės.
Nusivylimų - rudai žalia.
Mano gyvenimas, kaip pynė perpintas.
Kur džiaugsmas ... ašaros.
Viskas greta.
Margas gyvenimas, tarsi mozaika.
Aštrūs kampai, žeidžiantys kartais.
Kilpom klaidingom, klampūs keliai.
Mano gyvenimas ...
Pynė marga.


Мысли до того как ...



Да ...
Смотрю на вас,
Не по себе мне, да и страшно.
Не уж то буду, я, таким ?
Как будто взрослый, но ...
Придурковатый.
Чтобы кривлятся, перед детьми.
Нести пургу - Асюси пуси.
В место того ...
Чтобы членораздельно говорить.
Не по себе мне, да и страшно.
Хотя ...
Я только начинаю жить.
Да ...
Перспектива не из лудших.
Взрослеть,
Cостаритьcя и ...
Умереть.
А в промежутках,
Mежду этим.
Считать что жизнь твоя ...
Не былa напрасной.
Удалась.
Такие вот, мои, мысли ...
Ещё до этого,
Как стать ... взрослеть.


Šuolis



Įsibėgėju ir ...
Šuolis.
Kažkiek tai pakabu,
Ore.
Pizdryk ...
Ir jau smingu į guolį.
Na ...
Koks ten guolis ?
Šiaip ...
Lova.
Nors kam meluoti,
Jei apie lovą ...
Tu, tiktai gali ... svajoti.
O ją tau pakeičia, ištraukiama, sofa.
Ir radijatoriai, kitaip dar ...
Batareikos.
Vos vos drungni,
Tarsi numirėlio šikna.
Už lango sausis.
Sniegas šoka šeiką.
Ausis pasiekia muzika, liūdna.
Į lango stiklą,
Pastuksenusi zylutė,
Susigėsta ...
Rausta.
Pavirsta sniegena ir ...
Atia.
Lieku gulėti savo guoly.
Klausyt " Studentų maršo",
Grojančio pilve.

Friday, 10 January 2014


Laikas gėriui



Susitiko kartą,
Žvėrys ...
Apie taiką,
Gėrį ...
Pakalbėt.
Kad atėjo jau, į mišką, laikas.
Kur kiekvienas,
Vienas kitą turi tik ... mylėt.
Kiškis tarė ...
Aš myliu, žolytę žalią.
Ji tokia ...
Saldi, skani.
Gal ir vilkas , kartais gali ?
Paragauti ir nereiks manęs vaikyt.
Kirminas, nustojo graužti lapą,
Kad sušuks - Ir aš už Jį.
Juk teisybę kiškis sako, kad ...
Žolė ir lapai ...
Vien tik vitaminai būtini.
Ir gal būt ...
Ilgai dar būtu čirškę, cypę.
Tie kas minta žolėmis.
Tik staiga ...
Su meile, dingo kiškis.
Vilko šypsena ... plati plati.
Gėris ...
Kad yra žolė saldi.
Gėris ...
Pritarė jam kėkštas.
Tik jau to, nebegirdėjo kirmėlė.
Pakalbėjo ... Išsisikyrstė.
Iki kito karto, kuomet vėl ...
Susibėgs, pasikalbėti.
Apie taiką ... gėrį ... meilę ...
O ir kas ką myli, pasakyt.
Štai ir aš ...
Einu,
Nes man jau laikas.
Kept vištas,
Ir dar išvyrt rūkytą kumpį.
Nes ateis svečių ...
Vis apie Taiką ... Gėrį ... Meilę ...
Pakalbėt.
Ir ...
Jei pasiseks,
Gal būt net taikiai ...
Išsiskyrstyt,
Gėrio, Meilės sėt.


Verkiu



Verkiu.
Nes man savęs gaila.
Verkiu.
Ne niekas nagaili manęs.
Verkiu.
Kad aš, tartumei, būčiau gatvėj.
Kur pilna praeivių - žmonių.
Tačiau ...
Niekas manęs lyg ir ne mato.
Todėl ...
Aš iš naujo ... verkiu.
Verkiu.
Ir man savęs labai gaila.
Verkiu.
Vien tik liūdnos mintys aplink.
Verkiu.
Nes beliūdint prisvilo man puodas.
Verkiu.
Nes ir kotletai ima jau svylt.
Ir verksiu.
Jei jūms taip sunku, imt ir ... paguosti.
Ir pyksiu.
Ant jūsų beširdžių ... visų.

Smėlynė ...



Yra tokia vieta.
Smėlynė ...
Ja vadina.
Ten žaidžia sau vaikai.
O ir gyvenimą ...
Vaidina.
Kur viskas turi būti ...
Tikra.
Ir Meilė, ir Draugystė.
Draugas, draugė.
Na ...
Ir savaime aišku.
Pykčiai.
Apgavystė.
Pavydas,
Dėl gražesnio kaspino.
Ar kiek naujesnės mašinos.
Už ką ...
Bus iškištas liežuvis.
Arba ...
Dar vaikiška špygutė.
Taip sukas ...
Tas ...
Gyvenimas.
Ant mūs didžiulės,
Žėmės.
Pasižiūri, į tai iš viršaus ...
O tenai, tiktai maža ... Smėlynė.
Kurioj mes žaidžiame, tarytumei, vaikai

Who is who ?



Who is who ?
And where is a true?
If time to time ...
We go to fighting and make a war.
To prove ...
Whose truth is better.
Same ... as on religion question.
Whose God is ... supernal.
And now ... again.
Who is who ?
And where is a true?
If time to time ...
Choosing the leaders,
Only for us,
Only for ... ourselves.
And later ...
And of their ...
We are suffering and crying.
So ...
Who is who ?
And where is a true?
If time to time,
We go to fighting for our true.
But each ...
And only for their own.
It's a shame.
It is very shame.
That we do not have,
Nothing ...
In common.
Although we have,
Only one for us all heaven.
And only one home, for us all.
Our world ... Our planet.

Thursday, 9 January 2014



Welcome to Iceland ...



Welcome to Iceland ...
Welcome to island, where is my home.
Where fire is asleep,
Under blue ice and white white snow.
Welcome to Iceland ...
Amazing land.
Where clouds sometime,
There is a heavy from the rain,
In black and very low.
Welcome to Iceland ...
Where after raining coming sun,
And make incredible big and wonderful rainbow.
I say to all - Welcome to Iceland.
If you don't have any time, never before ...
Take care do it immediately and now.
Because ... Maybe ...
It is for you just only one possibility.
To touch and fell ...
What is a life.
Where all mountains,
Just sleeping,
And await for time ...
One time wake up and finish job.
To separate,
This amazing world,
In two parts.
And change the world beyond recognition.
Now ... is a time.
Now ... is your choice.
You are welcome to see,
As miracle wild place - Iceland.
My sweet sweet home.
My ... Iceland.

 Womans ...


Someone says ...
Womans is like flowers.
Someone says ...
They are so fragile and soft.
Maybe ...
If they not to see that ...
Their homes are too close,
At the risk.
Or someone wants,
To take their life and destiny.

Vikings



Our life ...
Is wild nature.
Our life ...
Is all time fighting.
Our life ...
Sometime is damn too short.
But it ...
Is our life - Vikings.




Life ...



Life ...
It never been easy.
Life ...
It's every time fights.
Life ...
Where is for love only seconds.
Life ...
For what you needs fights.

I am a woman



Yes ...
I am a woman.
Yes ...
I am a Hearthstone guardian..
Yes ...
I am my home soul.
Yes ...
I am a woman.
Mostly lonely and mostly alone.
I am ...
Hearthstone guardian.
I am ...
My sweet home soul.

Monday, 6 January 2014


Lietus ...



Lietus ...
Vėl už lango, lyja ... lietus.
Lietus ...
Tarsi slenkančios lango stiklu - ašaros.
Lietus ...
Kuris yra ... taip ... panašus,
Į verkiantį žmogų, liūdesio apimtą.
Lietus ...
Kai žemė pilkėja ir juodas dangus,
O akyse ...
Temsta nuo ašarų.
Lietus ...
Kuriame vaikštau aš ir tartum slepiuos.
O jis mane ...
Apkabina ir paslepia.
Lietus ...
Tartum artimas draugas,
Nuplauna nuo veido man ... ašaras.
Paslepia pėdsakus.
Ir pataria man,
Kad niekad atgal nebegrįžt,
Klaidų ... nekartot.
Lietus ...
Vėl už lango, lyja ... lietus.
Kuris yra ... taip ... panašus,
Į verkiantį žmogų, liūdesio apimtą.
Lietus ...
Lietus.
Lietus.

Friday, 3 January 2014




Karmos gramdymas ...




Velniai mane rautu ... Kuom aš prestenis už bet kurį kitą ?

Niekuom.

O jei jau taip ... Tai nusprendžiau ir aš, savo karmą, pasigramdyti. Pasivalyt. Pravėdint.

Nors kas tai yra ... nė pat Viešpatėliausias su visais viešpatukais nežino. Nors skamba gražiai ir taip mįslingai ... Karma ...

Na, o kad būtu komplektukas, tuo pačiu ir čiakras atvert ventiliacijai. A lia pasijungti prie Kosmos ir iš ten pasosemti gyvybės ir sveikatos eleksyro, bei Didžiojo Informacijos Srauto siunčiamų žinių man.

Na su tom čakrom tokia byyyjūnienė kaip ir su karma. Bet koks skirtuma ar ne ? Svarbu prasiventiliuosi ... žinių gausi ir būsi tobulas tobulas.

Tiesa ... Pilnam komplektui reikia dar ir jogos šmotą turėti. Pofig kad tai gimsnastika, bet skamba ... taip pat gerai Yoga ...

Nusitvėriau jogos knygą ... Lapas, du ... Ir supratau ant smūgio ... Joga ... ne man. O dar žvilgterėjau žemyn ... kur ištvatintas į šonus, keturių kotlietukų, puskibirio bulbų košės su spirgais ir alaus tejetos butelaičių, pilvas grasino ir visai, kojas paslėpti nuo manęs ... Aiškia supratau, kad joga ... tikrai ne man. O tik badaujantiems Indijos varguoliams. Nes turtuoliai tuom neužsiiminėja ir veltui laiko negaišta.

Na ... atmetus jogą, liko dar čakros ir karma. Ne taip jau ir blogai.

Tad nusprendžiai pradžiai pasijungti prir Kosmosi ir prasiventiliuoti jo pagalba, bei protingesniu patapti.
Ale ir ten velniava ... Tai Kundaliniai kažkokie, tai Sachara ar Sachasrara. Vien žo ... Jovalas atsakantis. Nors nemeluosiu ... Viena čakra buvo sudominusi. Tai seksualinė. Ir jei ne ji ... būčiau net neskaitęs to mūtinio. Bet ne ... Ėmiau skaityti ... Ir kai priėjau prie Trečios akies čakros ... Supratau, kad man jau sočiai ir per akis.

Na va ... Liko tik ... Karma.

O kadangi jau buvau pasimokęs su joga ir čakromis ... Tai nusprendžiau, kad tą Karmą bus galima ir apsignaibyti, geriant šalto alūčio ir paleidus kvapnios cigarilos dūmų ratilus vietoje smilkalų.

Bet čia, kažkaip lyg ir nejaukiau pasijutau. O ką pasakys žmonės ??? Kaip jiems paaiškinsiu kodėl dabar taip bac ... ir nesidomiu nei čakromis, nei karma ?

Ir čia man pistelėjo išganinga mintis, nes tolimiausiame kampe ... prispausta likusios literatūros blizgėjo Biblijos nugarėlė.

Va ir atsakymas. Gatavas taip sakant.

Aš kur gyvenu ??? Krikščioniškam krašte. Išvada kokia ??? A ne mūsų tai biznis karmos visokios ir čakros. Juo laabiau kad Biblijoja aplamai nieko nessakoma, kad save reiktu kankinti kažkokia tai imantria gimnastika.

Psio ... Viskas gražiai sugulė in lentinukes ir pasijaučiau tikru krikščioniu.

O tai ... Karmos ... Čakros ...

Va tik Kamasutra, gyvatė, ramybės neduoda.

Kaip čia ją pritaikius sau ... Kad gautusi krikščioniškas pasitratinimas, bet tik su visais tai navarotais ir ir išsidirbinėjimais.

Teks eit butelaitį nusitvert ir pastudijuot biski istoriją. Nes ten kažkas tokio yra, tuose senuose laikuose, kur vėliau šmikiai kryžiokai viską ištrynė.

Atsistojau staigiai ir kad dės dieglys per Kundalinį ... Net atgal krėslan žnegtelėjau.

Jooo ... nusėdėjau savo subinę taip bemąstydamas. Visiškai užspaudžiau pirmapradę jėgą. Bet ir jai, reikėjo gi rasti vietą, kur įsitaisyt ... subinėj. Kad paskui per maumonėlį, dar ir lėkt Kosmosan.

Matyt teisūs tie, kurie sako ... Ans nabagas, tik per subinę mąsto.

Va tau ir karma ... čakros ... ir trečia akis.

Greičiausiai ji rudos spalvos.


Pasikalbėkim ...



Einu gatve, o dūšioje, nežinia kodėl, taip gera. Po kojomis gurgžda šviežiai iškritęs sniegas, paskutinės snaigės leidžiasi lyg ir nenoromis, ant manęs, ant žemės. Net lengvas šaltukas, ne žnaibo, o tik šiaip, lengva vėsa praslysta kiek raustelėjusia oda ir lyg susigėdęs vėl dingsta.

Gatve tyliai ir vos girdimai praslenka vienas automobilis, kitas. Vienas, visiškai naujas, tarsi ką tik nuo stapelių nuėjęs laivas. Ir antras, kiek pavėžintas, bet dar gan nedaug prabėgęs džipas, kuris rodos ką tik iš kalnų nusileido, kad įkvėpti miesto kvapo. O jiems iš paskos, dusliai dudendamas, kaip koks išdidus linkoras prasiūbuoja senas, bet labai gerai išlaikytas ir prižiūrėtas Plymuth automobilis. Ir dūšioje, pasidaro dar geriau, lyg būčiau palietęs kažką labai seno, nors sunkiai pažįstamo.

Sustojau, užsirūkiau ir godžiai įtraukiau pirmą dūmą. Po kiek laiko, jį palaikęs savyje, užvertęs galvą išleidau dangaus mėlynėn.

Gera. Va taip paprastai ir tiesiog ... gera.

- Gleðileg Jól og Nýtt Ár ( Su Kalėdomis ir naujais Metais ) - staiga išgirdau šalia savęs.

Grįžau lyg iš kosmoso ir akimis permetęs į vieną pusę šaligatvio ir į kitą ... Pamačiau nuo manes tolstančią moterį, kuri dar atsisukusi ir pamojavo ranka.

Man nieko kito neliko, kaip kilstelt ranką ir pusbalsiu šūktelt jai pavymui.

- Sama við þig ( Ir tau to paties ).

Po ko užsitraukiau antrą dūmą ir vėl pajudėjau pirmyn. Pirmyn. Nors, kur tas pirmyn buvo, kas tas pirmyn ... Velniai žino. Šiaip ... Vaikščiojau be jokio tikslo senamiesčio gatvelėmis ir ... Man buvo gera.
Taip beeinat ir berūkant, priartėjau prie bažnyčios. Vieno iš aukščiausių pastatų visoje šalyje. Ir net pats nežinau kodėl, bet patraukiau įėjimo link.

Ne ... Nebuvau ir nesu tikintis, ar prijaučiantis tikėjimui. Bet bažnyčios man patiko dar nuo senų laikų. Kodėl ??? Neturiu jokio, nors kiek normalesnio paaiškinimo. Tiesiog patiko ir kvit.

Stumtelėjau masyvias duris. Jos, nors sunkokai, bet prasivėrė. Tad stumtelėjau dar kiek ir įėjau į vidų.
Viduje tvyrojo tokia tyla, kad jei skrendanti musė pyrsteltu, būtu galima pagalvoti, kad ji įjungė forsažą.

Kiek pastovėjęs prieangyje įėjau į vidų.

Aukšti skliautai ir nei dūšios viduje ... mane nuteikė dar geriau. Vadinasi galėsiu būti pačiu savimi ir nesistengti išlikti šešėlyje, kad kam nors netrukdyti, ar kitaip neatkreipti dėmesio savo pasirodymu čia.

Praėjęs kelias eiles, atsisėdau į vieną iš suolų.

Sėdėjau ... Žiūrėjau kažkur į viršų ... Ir minčių ... lygiai nulis.

- Gleðileg Jól og Nýtt Ár - vėl išgirdau įprastą pasisveikinimą, šių metų laikui, už savęs.

Ir šį kartą atsisukau norėdamas pamatyti mane sveikinusį.

Tai buvo kunigas. Šiek tik pažįstamas kunigas ir labai malonus žmogus. Todėl nusišypsojau jam ir atsakiau :

- Dėkoju ir tau to paties.

- Norėtum pakalbėti ? - paklausė jis manęs ir mostelėjęs ranka savo valdų link pratęsė. - Kavos ? Arbatos ?

- Taip. Ačiū. - tariau pakyldamas iš suolo ir pridūriau. - Ir keletas lašelių viskio. Juokauju.

Po ko apsikeitėme šypsenomis ir patraukėme gylin bažnyčios vidun.

Kuomet išėjau iš bažnyčios, vėl lengvai snigo. Tik dabar jau buvo tamsu. Bet nuo to sniegas dar gražesnis buvo, o ypač žibintų šviesoje.

Išsitraugiau dėžutę cigarilų. Tai mano toks šventinis savęs palepinimas. Cigarilos su vyšnios kvapu.

Pasiėmiau vieną, dėžutę uždariau ir vėl pasiunčiau į kišenę, kur susigraibiau žiebtuvėlį. Užsirūkiau ir kaip tik tuo momentu, už manęs, lenvai virstelėjo durys, pasigirdo sausas spynos trakštelėjimas ir vėl stojo tyla.

- Pasikalbam ? - išgirdau kunigo tylų balsą.

Atsisukau jo link.

- Alaus ??? - paklausiau jo.

- Ne ... Viskio. Gero Burbono viskio. Ir avienos šonkauliukų.

- Tuomet ... " Ruby Tuesday " ?

Kai jau važiavau namo taksi, praktiškai negirdėjau nieko, ką čirškė patenkintas mano bičiulis Omaras, pasakodamas kokias simpatiškas mergas nukabino ir koks bus puikus Naujų Metų sutikimas su jomis. Tik lingavau jam pritariamai ir šypsojausi. Nes žinojau, kad Naujus metus jis sutiks už vairo ir paskui pasakos, kaip jam pasisekė uždirbti gerus pinigus, kiek ir kokių išvežiojo, kur buvo nusibaladojęs.

Tiesiog jis buvo šaunus vyrukas, kuris niekuomet neatsakydavo į mano iškvietimus ir niekuomet neįmdavo pinigų už tai.

O mašina lėkė per vis labiau įsibėgėjančias sniego bangas, kurios kartais susisukdavo verpetais ir vėl, kiek įžambiai, rodos puldavo mašinai po ratais.

Mašinoje grojo kalėdinė muzika, kažką pasakodamas juokėsi Omaras, o aš šypsojausi nei tai jam, nei sau pačiam. Ir viduje buo gera gera.

Artėjo Naujieji metai ...

Dar viena, nauja akimirka, gyvenime. Kurią pakeis sekanti ... ir dar sekanti.

O kai drybsosi prieš išsiviepusią giltinę ... Suprasi, kad tavo visas gyvenimas ... tik viena trumpa ... akimirka.

Gal dėl to ir buvo gera ? Kad bent jau pakolkas, nėra tos pamaivėlės su dalge ir tu dar turi keletą šansų, dar keliems akimirksniams.

Kiek idiotiška, bet tiesa.

Nes ta giltinė visuomet čia pat. Greta.

Ir jai nei skauda, nei gaila. Tiesiog ji atlieka savo darbą.

O pakolkas ...

Artėja dar vieni ... Naujieji Metai.

Įdomus tas ... gyvenimas



Įdomus tas ... gyvenimas.
Chytras.
Kaip žmogus - taip knyga.
Papeckiota ... tik.
O gal būt ...
Net prirašyta.
Visko ten,
Toje knygoj yra.
Balto angelo sparnas.
Ir velnias,
Juodas.
Net paklydus,
Tarp dangaus ir tarp žemės ...
Siela.
Taip sutvertas ...
Žmogus.
Rašantis pats.
Sau ir savo gyvenimo,
Knygas.
Įdomus tas ... gyvenimas.
Chytras.
Kaip žmogus - taip knyga.

Sunday, 22 December 2013



Tiesiog po kojomis



Viskas kas supa mus,
Taip paprasta.
Tiktai ...
Bėda.
Mes ...
Ieškome razinų ten,
Kur jų negali būti niekada.
Patys ir sau,
Išsikeliame klausimą,
Ar klausimus.
Juos pavadiname - Problemos.
Ir kankinio žvilgsniu ...
Aplinkui dairomės atsakymo.
Kai jo nėra.
O ir negali ... būt.
Nes klausimus, ar klausimą.
Išsikeliame patys.
Ir niekas kitas, už mus į jį, ar juos ...
Neatsakys.
O tai, kas supa mus.
Taip paprasta.
Tereikia tik išmokti,
Žiūrėt į viską ... paprastai.
Ir neverta tikrai,
Pastėrusiom akim, dangun žvalgytis.
Kuomet atsakymų kalnai,
Tiesiog po kojomis.


 Our hopes ... 



Our hopes, desires and wishes.
Sometime is too big.
Same as crazy desire,
In desert mirage to touch.
Our hopes,
Desires and wishes.
Sometime ...
Is black.
Sometime ...
Is white.
And here ...
There is nothing strange.
Because we are only people.
And such was the human nature.
Who never ...
Never stop in the middle.
And go ...
Every time only ahead.
Our hopes,
Desires and wishes.
Sometime ...
Is too big.
And for us is no matter,
That it is ..
As race in the desert.
When we want mirage to touch.
Because ...
Prime target for us,
Our hopes,
Desires and wishes.
And nothing more, just it.

Saturday, 21 December 2013



Tarsi ilga kelionė, kopomis



Gyvenimas ...
Tarsi ilga kelionė, kopomis.
Kur pradžioje, susižavėjimas.
O kuom toliau ...
Jo vis mažiau.
Dažniau klimsti, į birų smėlį.
Kol vieną dieną ...
Pavargsti.
Gyvenimas ...
Tarsi ilga kelionė, kopomis.
Bėgimas,
Vejantis miražą.
Kurio pasiekti, niekad negali.
Savęs tylus įkalbinėjimas.
Kad paskutinė miršta,
Tik Viltis.
O kuom toliau ...
Tuo vis dažniau.
Dažniau klimsti, į birų smėlį.
Kol vieną dieną ...
Pavargsti.
Ir baigiasi ilga kelionė ...
Kopose.
Toksai jau tas ...
Gyvenimas.

 Žodžių magija ... 



Vartau žodžius.
Dėlioju juos, eilutėmis,
Stulpeliais.
Taip paprastai, be jokio vargo.
Ir tarytum ... žaisčiau.
O visa tai kitam,
Tarytum burtas, žodžių magija.
O aš juokiuosi.
Kartais ... savo viduje.
Kad tai ...
Kas šitaip paprastai ir paprasta.
Kažkam pavirsta ...
Magija.
Kur man pačiam,
Tėra žaidimas ... žodžiais.
Na, visiškai taip pat,
Tarsi aš pieščiau.
Akvarele.
Arba ...
Paėmęs paprastą,
Pieštuką.
Baltam lape,
Kažkur lengvai, vos liesdamas.
Kažkur ...
Paspausdamas,
Paliekų tamsų pėdsaką.
Kuris iš lėto virs,
Juodai baltu ... paveikslu.
O tu,
Ar kitas, pasakys.
Žiūrėkite ...
Kokia tai magija.
Kaip viskas paprasta,
Ir paprastai.
Vartau žodžius.
Dėlioju juos, eilutėmis,
Stulpeliais.
O pasirodo, kad užsimu aš ...
Žodžių magija.