Beširdis, bet su širdim
Jei būčiau, nors kiek kitoks ... Na, nors kiek ... Gal ir mano požiūris, į daug ką, būtu visai kitas. Ir gal net į gyvenimą, žiūrėčiau kažkiek ... kitaip.
Bet dabar ... Dabar viskas kitaip. Ir pats, visiškai kitoks.
Juk nuoga tiesa yra tame, kad ... Kol žmogus, pats, nensusiduria su vienu, ar kitu klausimu, kuris jį padaro kitokiu ... jis maudosi ir net skęsta, perkūnėliai žino kame. Kažkokioje ... durnoje euforijoje. Kur pats sau prisigalvoja visokios velniavos, susikuria iliuzijas ir pats nuo to svaigsta.
Kiek daug visokio ir įvairaus šūdo yra primalta apie ... Širdį.
Širdis viską jaučia ... Suprasti širdim ... Išgirsti ką sako širdis ...
O aš ... iš viso to briedo ... tik juokiuosi. O kartais ... net ir pykstu, kad suaugę, rodos net ir savo laiku mokinti žmonės, nusišneka ir kliedi kaip maži vaikai.
Pasekoje ko, mane pavadina pesimistu, ar dar velniai žino ko prikabina iš pykčio, kad taip paprastai griaunu jų kruopščiai kūrtą iliuzijų pasaulį.
Pesimistas ... Aš ir ... pesimistas. Griūk negyvas vietoje. Arba nusišauk raugintu agurku.
Jei nors vienas žinotu, kad tas pesimistas, visų giriamą ir aukštinimą širdį, žino kur kas geriau, nei juos visus užraugus dideliam baseine.
Ir žino, ne iš amžinai valkiojamų tuščių kalbų, ar literatūros, kur kiekvienas stengias nusitverti tik tai, kas jam pačiam artima.
Tas supypipintas raumens gabalas, kuris sutvertas tik vienai ir paprasčiausiai funkcijai - aprūpinti deguonies pernešimui į smegenis.
Na gerai ... Gerai ... Šiek tiek platesnės tos funkcijos. Bet gal nesileisiu į anatomijos mišką.
Taigi ... Tas išliaupsintas mėsos gabalas, save parodė dar labai ankstyvoje vaikystėje. Kaip ... tiksliai nepamenu. Yra kažkokie blankūs prisiminimai apie skausmus krūtinėje, motinios baimes, daktarų lankymus ir dar visokia velniavą, kuri man kaip vaikui, davė vaikiškos naudos - nelankyti fizinio lavinimo pamokų.
O man asmeniškai ... ar tai rūpėjo ??? Nei velnio !
O gal, nors kiek, dėl to jaudinausi ??? Taip pat ... nei velnio !
Aš lėkiau per gyvenimą, tarsi bijočiau sustoti ir nespėti paskui jį.
Jau kiek vėliau, kai man, paaugliui, asmeniškai pasakė, kad mano širdis ... Vienu žodžiu ... Spjoviau ant visko.
Ne ... Ne ta prasme , kad ant gyvenimo, ar dar kažko. Nusispjoviau ant tų visų - reikia saugotis, reikia saugoti ...
Dar tuomet ... apsiprendžiau ir labai paprastai - nereikia šūdino gyvenimo, kuris man siūlomas.
Ir gyvenau taip, kaip man nerekomendavo ar net ... draudė. Rūkiau, gėriau ir ... visa kita, kas man buvo tiesiog uždrausta.
Turėtu kilti natūralus klausimas - O tai kaip ... širdis ?
O ką širdis ??? Kur jai velniop dėtis nuo manęs ir nuo to, kur ji buvo patalpinta?
Va ir ėjom per visą tą bendrą kelią ... Ji, laikas nuo laiko, sustreikuodama ir priversdama kęsti žvėrišką skausmą ... Ir aš ... iki žvaigždelių akyse, ar visiškos tamsos akyse, kaudamasis su tuo skausmu. Kuris, rodos, kaip kažkoks virbalas perveria krutinę ... širdį ir ... priverčia susiriesti į kamuolį. Kuris, neturi net menkiausio šanso įkvėpti oro ... Oro ... Oro, kurio šiaip net nepastebi normalus žmogus, gyvendamas normalų gyvenimą. O čia ... Čia viskas kitaip ... Kur nelieka jokių minčių, tik ... žvėriškas skausmas ir ... spazmuojantys plaučiai.
Nors ne ... Mintys yra. Dabar prisiminiau. Tikrai yra minčių. Bet jos visos vienodos ir ... kažkuom panašios į avarinį užrašą - "Pavojus". Kur susikoncentruoji tik ant vieno ... kaip nors ... na kaip nors ... kad nors truputi oro ... Kad nors kiek atleistu tą skausmą, kuris rodos, panaikiną viską ir lieka vienas vienintelis.
Ir tai tikrai ... pati tikriausia kova. Kova su pačiu savimi ir su ta ... tokia nepaklusnia širdim, kuriai visiškai nusispjaut, į bet kokius tavo norus, ar mintis. Nes ji ... elementariausiai užsiblokavo ir pabūčiuokite jai į šikną, jei tokią rasit.
O tos sekundės virsdavo amžinybe, kuri realų pasaulį iškreipdavo iki siurrealistiškų vaizdų ir kuriame, rodos viskas imdavo plaukti, lėtėti, tolti.
Bet viskas užsibaigdavo velniškai aštrių ... nežinau kaip tai pavadinti ... Smūgis ? Trūkimas ? Ar galutinis dūris ?
Po ko krūtinėje, ten, kur ta visų liaupsinama ir tokia protinga širdis randasi, trenkdavo karštas smūgis ir lėtai, neskubėdamas, pasklisdavo po visą kairę krūtinės pusę. O pats ... jautei palaimą. Tokią fantastišką palaimą, kad gali įkvėpti oro ... To paprasto ir juokingai skambančio - Oras.
Mažais gurkšneliais, vis dar iš baimės, kad vėl gali surakinti ir palikti, be tokio paprasto, bet tokio svarbaus ... oro.
Tuomet ir pajauti, kad tu esi kažko visuma. Kad yra išdavikas - raumens gabalas. Kad yra plaučiai, kurie tau leidžia grįžti ten, iš kur paprasčiausiai tave išstūminėjo. Kad yra rankos, kurios lyg vanago nagai įsikirtę į krūtinę, kuri rodos degte dega. Ir savaime aišku tu pats, kuris jau juokiasi viduje, nors snukys, dar vis perkreiptas to ... buvusio skausmo, bet jame jau ima slysti šypsena. Šypsena, kad štai ... dar kartą tu nugalėjai tai, kas tame pabandė sustabdyti ir išbraukti.
Bet kaip ir viskas gyvenime, turi savybę praeiti ir atsiranda vieta kažkam naujam. Taip ir čia. Stojiesi ir vėl kimbi už to gyvenimo, kuris rodos, jau buvo pradėjęs tolti.
Štai ir visa pasaka, visokios klejonės apie ... širdį.
Tas raumens gabalas, kuris lydi mane visą gyvenimą ... buvo priverstas susitaikyti su tuo mano Aš ... kuris nesutiko pavirst kažkieno įkaitu ir priklausyt nuo streikuojančio mėsos šmoto.
Mes ... susigyvenom. Ne ... Mes netapom draugais ar priešais. Kaip pabandytu kas nors liūrizuoti paprastą gyvenimišką situaciją. Mes tik ... susigyvenamom. Kur kiekvienas iš savo pusės likom ištikimi sau. Širdis ... laikas nuo laiko primenanti, kad ji yra ir kad ji nebus kitokia. Ir aš ... kuris žino kokia ta širdis ir kad jai negalima nusileisti ... nes kitaip, tai reikštu savanoriškai save imti ruošt pakasynom.
Štai taip ir dingo bet kokios nesąmoningos triedalionės, apie tai, kad širdis ... kažkas ypatingo.
O ji, kurvelis, laikas nuo laiko, tik patvyrtina tai, kad stebuklų nebūna. Kad viskas yra kur kas paprasčiau. Ir viskas glūdi tame spuoge, kuris randas virš pečių. Tiksliau ... to spuogo viduje. Kur esu ir aš pats. Tas Aš ... kuris turi visas galimybes rinktis, kas jis ir koks jis bus.
Ir tai ne išmįslas, save padrąsinti. Tai ne skiedimas, apie save nepalenkiamą ...
Savo laiku, kai jau buvau atitarnavęs pusantrų metų naru ir pabuvojęs įvairiausiuose gyliuose, kurių kai kurie siekė ir du šimtus metrų ... Teko garbė susitikti su viena kardiologe, kuri eilinio patikrinimo metu ... rado tai ... kas buvo mano ir su kuom sėkmingai sugyvenau.
Pradžioje ir ji nepatikėjo tuom ką mato kardiogramoje. Su didžiausia viltim paklausė ar nesergu, į ką automatom gavo atsakymą, kad buvau stipriai peršalęs. Tačiau, kaip tikras savo sryties specialistas, paskyrė pakartotinius patikrinimus.
Deja ... Niekas negalėjo pakisti. Aš buvau aš, o mano širdis buvo mano. Ir ji ... negalėjo būt kitokia, net jei ir bandžiau visaip ją valdyti.
Mes galime apgauti ... žmogų. Bet negalime apgauti bejausmių aparatų. Jiems vienodai šviečia bet kokie mūsų norai, ar pageidavimai.
Ir štai ... nuostabi moteris, puiki savo sryties specialistė, sėdi prie stalo, nukloto kardiogramomis, tarnybos byla. O veidas jos ir akys ... kaip nustebusio angelo. Kuris negali patikėti tuom, ką mato prieš save.
Ilgai ... labai ilgai kalbėjomės. Ji man stengės įrodyti, kad aš dar labai jaunas ir turiu baigt juokaut su Likimu, su savo sveikata ir jau juo labiau su širdim. Siūlė tuoj pat nutraukti tarnybą lengvatinėm sąlygom, gultis į aukščiausios klasės sanatoriją. O man tik ėmė juokas ir tuo pačiu pyktis, kurio stengiausi neparodyti.
Nesigavo.
Ko pasekoje, mes stovėjome ligoninės balkone, rūkėmė, o aš jai leidau suprasti, kad ne kažkoks sumautas Likimas gali nuspręsti - kaip man gyventi. Ir kad niekada nesutiksiu, su savanorišku gulimusi, dar gyvam, graban. Ir manęs nejaudino jos aiškinimai, kad tai gali atsitikti būtent tuomet, kai būsiu po vandeniu ir kad jokių šansų man padėti ... nebus. Į ką jai piktai atsakiau - Niekas negalės padėti, jei aš pats sau ... nepadėsiu.
Galutiniame rezultate, gavau tyrimo popierius, kuriuose, buvo švelnioje formoje konstatuota tai, kas buvo su manimi, bet neišneštas verdiktas.
Ir kuomet, kiek vėliau, aš jai atnešiau gėlių atsidėkodamas, kad iš manęs nepadarė invalido ... ji kažkaip švelniai su kažkokiu daliniu gailesčiu ir žavesiu tepasakė - Aš labai ... labai noriu, kad tave dar matyčiau ne kartą ir kad tau, užtektu užsispyrimo nugalėt ... širdį.
Net vėliau, kai tekdavo susitikti, mačiau jos dvigubus jausmus. Neapsakomą džiaugsmą mane pasitinkant ir ... savotišką palydą, velniai žino kur. Panašiai, kaip yra išlydimi laivai jūron.
O antras žmogus, kuris numojo ranka į mano širdį, o tiksliau į mane ... buvo mano laivo gydytojas. Nes būtent jis, priima ekspertizės dokumentus ir ... vėliau ... deda parašą po kiekvienu mano pasiruošimu nardymui.
Tai buvo vyras. Gydytojas. Bet vyras.
Jis buvo kiek šokiruotas ekspertyzės duomenimis, bet kur kas greičiau suprato mane ir mano mintis, kurias jam išguldžiau. Ir jo atsakymas buvo dar paprastesnis.
- Medicina bejėgė ... Jei žmogus sugalvojo mirti ... jo neatgaivinsi, net jei deguonį pumpuot per subinę. O jei jis, sugalvojo gyvent ... tik eilinį kartą supranti, kad nežinai nei velnio ir nieko apie žmogų.
Taip ir likau naru. Pabuvojau dar ne vieną kart ten ... kur leidžiami tik idealiai švarios sveikatos žmogai.
Tikiu, kad kažkas turėtu pasakyti - Tik neskiesk, kad širdis nebuvo sustreikavusi.
Na ... buvo. Buvo ... Ir ką ???
Ją ir dabar jaučiu, kaip tyliai, kairiam krūtinės kamputyje, laikas nuo laiko spūstelna ir ... atleidžia. Tarsi primintu, kad ir kokiu monstru savęs neįsivaizduočiau ... ji yra Nepriklausoma. Ji ... niekada nesikeis, kaip nesikeičiu ir aš pats.
Todėl mes su ja, neturim nieko bendro. Mes susigyvenę ir gyvenam kiekvienas sau. Ji atlieka savo tiesiogines funkcijas, nors ir kiek ekstremaliom sąlygom, varinėdama skiestą alkocholiu ir nikotinu kraują ... O aš ... stengiuos jos nematyti ir negirdėti, kol ji nachaliai apie save neprimena.
Bet aš ja ... džiaugiuosi. Ir tikrai malonu jausti ją baladojantis kiekvieną kartą, kai patiri kažką tokio, išnešęs mieles iš nemalonių situacijų.
Ir tikrai linksma, kad ne širdis, man pasako kaip man reikia gyventi, ką išbandyti ir ką pajausti.
Linksma ir gera, kad mano nuotaikos, nepriklauso nuo rameniuko, pumpuojančio kraują.
Ir dar linksmiau, kad man nereikia tartis su tuo raumeniūkščiu, ar klausyti ką jis man norėtu pasakyti. Nes tikrai žinau, kad jis ... tik mėsos gabalas. Su labai paprasta funkcija ir savo eksploatacijos laiku.
Vien dėl to nesibaidau žodžio mirtis. Vien dėl to nebijau Mirties.
Taip ... nebijau. Tikrai nebijau.
Bet nenoriu tik vieno - sunkios ir skausmingos mirties.
Gal kas ir pabandytu pasakyti, kad tai ir yra baimė. Deja ...
Baimė ... tėra tai ... ko mes dar nežinome, ar negalime ir nesuprantame.
Va ir viskas.
Su palengvėjimu užsisrūkiau ir išgėriau burbono.
Ir nusijuokiau.
Koks aš ... neromantiškas.
Pesimistas ...
Ir beširdis.
