Ar myliu žmones?

Aš pats savęs, kažkaip, paklausiau.
Ar myliu žmones?
Nežinau.
Nors ...
Reiktu.
Bent jau šitaip,
Sako, patys žmonės.
Bet, čia, suabejojau ir ... suklupau.
Nejau ir aš, turiu tikėti, žodžiu kiekvienu.
Net, jeigu tai, kartoja ... visi choru.
Aš myliu ... žmones.
O iš tiesų ?
Gal tai ...
Tik noras, būti geresniu.
Toksai, švelniai nekaltas, melas sau.
Ir įvaizdis ... geriečio.
Bet, tik tol ...
Kol tai tavęs ... neliečia.
Todėl ...
Visuomet atsakau.
Aš negaliu ... žmonių mylėti.
Nes visų pirmą, pradžioje pradžių ...
Bent jau pradėti, gerbti,
Žmogų privalėčiau.
Ir tik paskui ...
Galbūt ...
Aš ...
Nežinau.
Ir pats, prie melo to,
Nenoriu prisidėti.