Keliones baiges

As senas ir seniai ant kranto.

Kaip kad ir tie,

Seni ir pamirsti, laivai krante.

Ir liudesys,

Mane ir juos aplanko.

Kuomet prisimenam, jaunais save.

Ir tuos saunius laikus ...

Kur baime,

Perpinta su beprotybe ...

Nuo kranto stebintys, vadindavo drasa.

Ir ta, savim pasidydziavima,

Kad nepabugdavom,

Audru.

Bedugniu tu, 

Kurios mums atsiverdavo.

Ir viska savo kelyje,

Naikinanciu,

Bangu.

Prisimenam.

Bet tik dabar, nuo kranto.

Kokias mes buvome kazkuomet.

Ir kas mes esame,

Dabar, krante.

Su ilgesiu ziuredami i vandenynus.

Ir horizontuos, nykstancias,

Bures.

As senas ...

Kaip ir tie laivai ant kranto.

Kuriems,

Keliones baiges.

O ir mana,

Jau ...

Ties pabaiga.