Jo graudi ... Tiesa

Aš jį ...
Skaičiau ...
Kaip perdžiuvusi žemė,
Rasą geria.
Gėrėjaus jo kiekvienu paliktu žodžiu.
Kaip kad ... gėriuosi,
Patekančia saule.
Kiekvieną kartą, kupinas naujų vilčių.
Ir supratau, jo rašiniuose ...
Viską.
Nors kritikai, vadino jį ...
Rašytoju, iš "prarastos kartos".
Kurio mintis, dažnokai, būdavo nematoma.
Nepasakyta, iki galo ir ... net paslėpta.
Tik nežinau ...
Ar jie perskaitė, viską, iki galo ....
Ar tik pavartė rankose, jo nuostabias ... knygas.
Nors visko gali būt, kad jie tik pasiklydo,
Tarsi sniegynuos ... jo Kilimandžaro.
Arba ... net ... nesuprato.
Kam ir kodėl,
Skambėjo ...
Tie ...
Varpai.
Nes ...
Jį skaityti ...
Neužtenka vien tiktai ...
Protingo ir išlavinto, išpuoselėto, literato veido.
Ten, turi būti dar truputis, net ir to,
Kas šiaip, vadinasi ... siela.
Ir ką tik bepaliestum ...
Ar Edeno sodus,
Ar tik ..
Tą vietą, kur ...
Minėtos salos vandenyne.
Ar pabandysi pažiūrėt, kas ten ...
Anapus upės,
Jo aprašytoje, medžių ūksmėje.
Ten, tepamatysi vien tik tai, kas ir yra ...
Tėra, tiesa. Tiesa, kurią paliko.
Ir tai ...
Kad jis supanašėjo,
Susiliejo.
Su savo genijaus ... viršūne.
Kurią paliko mūms,
Puikus rašytojas.
Kuris ir buvo ...
Jis ...
Senis ir jūra.
Jo graudi ... Tiesa.