Viešpatie ... koks tu ...
Viešpatie ... koks tu ... visgi neteisingas. Ir tavo sutvertas Gyvenimas ... nėra toks tobulas, kaip kitu kartu, girdžiu sakant.
Ir tikrai, nereikia sakyt, kad pradžioj ... turėčiau geriau į save pasižiūrėt. Kad kažkas, už lango, aplamai ... tokio gyvenimo neturi.
O kas kaltas ??? Ar aš ? Jokiu būdu ir nei už ką !!!
Reikėjo pasirinkti šeimininką ir pasirinkau.
O va, kad šeimininkas nenori rūpintis manim, taip kaip reikia, tai čia jau kita kalba.
Imkim, kad ir vakar vakarą. Nors užtektu priminti ir rytą, kuomet darė sumuštinius su su tuom vištienos paštetu.
Man skrandis, jau net stuburą buvo pradėjęs čiulti ir ką? Ar susiprato ??? Nei velnio ... Pats pašlamštė, o man ... pribėrė sausiako. Kas liko nuo pusryčio sumuštinių, viską sukišo į tą didžiūlį baltą seifą, kur gerybių ... net akys raibsta.
Taigi ... Vakar vakaras. Tai tikra kankynė, jei jau taip pasižiūrėjus normaliomis akimis.
Parėjo. Pasitrankė virtuvėje, atėjo į mano kambarį, įjungė televizorių ir išėjo. Na čia jam didelis pliusas, nes kiauras dienas žiūrėti kas dedas už lango ... tai tiesiog siaubinga rutina.
Dar po kiek laiko, pasirodė nešinas kažkuom dideliu, iš kur viskas garavo ir tuo pačiu taip kvepėjo, kad man, net skrandžio spazmos, vos akių iš orbitų neišstūmė.
Priėjo prie mano sofos, ant kurios paprastai leidžiu laiką, pastatė tą didelį ant staliuko priešais mane ir ... čia pat apsisukęs išėjo atgal virtuvėn, kur ji šaukė tas durnas daigtas, su kuriuom jis pastoviai šnekasi, pykstasi, o kartais lydosi, lyg lauke jau būtu gegužės mėnuo, o už lango sėdėtu patelė.
Tai manes net najaudino. Net labai gerai kad man nemaišys.
Maniau, kad pakliuvau gyvas ir tiesiai į Rojų. Ten gulėjo Sumuštiniai ... Na tie ... kur ryte nedavė skrudžas. Ir dar ... atskiroje lėkštutėje parūkyta lašiša, atskiroje lėkštutėje sviesto kavalkas. Kažkas skardinis ir blizgantis, apsitraukęs lašeliais. Matyt šiaip ... interjerui. O tolimesnėj lėkštutėj ... nepatikėsite, kaip nepatikėjau ir aš pats. Tolimesnėje lėkštutėje gulėjo iki pusės supjaustyta ispaniška vytinta dešra, su baltuoju palėsiu.
Aš jau plaukiau, kvapų bangomis link stalo. Kiek sutojęs, ties sumuštiniais su vištienos paštetu, pagalvojau, kad ... šituos bus galima palikti ir šeimininkui, už jo gerą širdį.
Akys pačios lipo nuo malonumo, kurį jau jaučiau, atrodo jau jau jaučiau ...
Kvapas ... tas saldžiai žudantis kvapas, skrandį jau baigė paskandinti sultyse ir mane seilėse.
Apsilaižiau ... Ir net neatsimerkdamas prasižiojau ties pačiu didžiausiu ir stipriausiai kvepiančių lašišos gabalu.
- Štai ... tas Rojus Žemėje ... pagalvojau, net lengva pasipurtęs iš malonumo, - vadinasi atsipirko mano šeimininko pasirinkimas.
Bet ... čia viskas ir baigėsi. Nes pajutau, kaip kažkas labai grubiai stvėrė už sprando, kažką riaumojo tiesiai man į užmerktas akis. Paskui kilstelėjo dar aukščiau ...
- Pagal tikimybių teoriją, turiu devynis gyvenimus ... - prasmuko mintis.
Pajutau, kad pakeičiau padėties tašką erdvėje ir kad manim siūbuoja, lyg kokiu nereikaligu daigtu.
- Gagarinas prisiskraidė, o kas laukia manęs ? - bet nespėjau suregzti sekančios minties, kaip pasijutau laisvame skrydyje. Ir visa dėka, kad ne pirštu daryti esame. Persigrupavau pačiu laiku ir pakankamai minkštai tekštelėjau žemėn.
Praplėšiau vieną akį ... Prieš mane stovėjo sausiako perpildytas, mano maisto bliūdelis. Iš viršaus kažkas riaumojo. Nekeldamas galvos, atsargiai žvilgterėjau ton pusėn, o ten stovėjo jis ... mosikuodamas rankomis, kažką rėkdamas ir vis, karts nuo karto, trepteldamas koja. Matyt traukuliai iš skupumo sugriebė gyvatę tokį.
Na tai kaip ... ? Viešpatie ? Nori pasakyt, kad aš to nusipelniau ???
Juk aš jį išsirinkau ...! Suteikiau tokias galimybes būti šeimininku ... O jis ... gyvulys ...
Vat einu, atsigulsiu tarpdury ir ... lai šokinėja kokias kelias valandas, kol dašus, kad ir man reikia skirti deramą dėmesį, o ne tik supypintus sausiakus kišti.
Aš juk, jo sumuštinių su vištiena, net nepaliečiau ...
