Garuose ... 

Nupyrpinau vonios kambarin, atsukau vonios kraną ir paleidau karštą vandenį taip, kad pasipiltu garai. Paskui, atitraukiau dušo užuolaidas, ir tą pačią operaciją pakartojau su dušu.

Užtraikęs dušo užuolaidas su velniška šypsena, nužiūrinėdamas, kaip renkasi garai ir trindamas delnus, išsliūkinau iš vonios kambario.

Tuomet nupėdinau virtuvėn. Kur užstačiau virti arbatinį, prisibėriau kavos ir cukraus į puoduką. Stovėjau maišydamas kavą su cukrumi ir jau mėgavausi, būsimu pasisėdėjimu garuose, po karšto vandens srove. Kur rodos net jaučiau silpną sieros ( sieros vandenilio ) kvapą nuo karšto vandens.

Bet čia, šovė dar viena mintis. O kodėl tik ... kava ? Kodėl tai negalėtu būti, tarkime, kad ir ... pagerinta kava ?

Todėl, pastatęs puoduką ant satalo, išdūlinau kambarin pasiimti paskaninimo iš baro.

Savaime aišku, kur ten būsi nepastebėtas, sėlinantis pasieniais su buteliu rankose.

- Ar kavą darysi ? - atsklido žmonos gudrus balselis kaip lapės.

- Ugu ... Kavą ... - atsakiau pats, nes kaip ir nebeliko nieko kito ką atsakyti.

- O tu ... Man draugas, ar šiaip ... tapkė ? - Dar gudresniu balseliu pračiulbėjo nuo sofos žmona ir susiraitė jos kaputyje, po savimi pasėsdama kojas ir taip gudriai gudriai, žiūrėdamą kažkur, į kambario lubų kampą.

- Na ir ... - specialiai perklausiau.

- Vat žinok ... Kažkoks, slaptas įtarimas, mane kankina, kad tu, nori man, padaryti ypatingai skanios kavos ... - tęsdama savo svarbius turinėjimus viename iš kampų, pratarė žmona.

- Okyz ... Bus ... pasakiau jai ir jau ruošiausi nert iš kambario.

Kuom mane ji žavi, tai ... Kai reikia ... iš jos žodžio nešpeši, net jei ausin šnibždėsi:

- Kalbėk Varava ... Aš išversiu ...

Ir kaip paprastai ... vietoj atsakymo, pats sau sudainuoju posmelį iš dainos - Drug, ostav pakuryt, a v otvet ... tišyną ...

O kartais, va taip, kaip dabar ... nespėjus net pavarų perjungti, tave OP ir ...

- Bet tu juk žinai, kad tu ... nori man prie kavos ... ir to pyrago papjaustyt.

O kadangi, manęs jau laukė, mano malonumai garuose ... Linktelėjau galva ir sprukau pro duris..

Greitai susimaišiau ir antram puodukui kavos, papjausčiau pyragą, apipyliau mėlynėmis ir užridenau keltą brašlių. Viskas. Dabar tik į kiekvieną puodelį paskaninimo ... Visą tai garai išplakt, užpilti verdančiu vandeniu ir ...

Šuoliais, kaip geras briedis, nuliuoksėjau kambarin, puodukas kavos damai ... pyragas su prinčindalais ... nustebusiai damai .... Man ... atatinkamai pliaukštelėjimas žandan, bandymas pagauti už sprando ... Bet aš jau liuoksėjau atgal virtuvėn, pasiimti savo puodelio ir ....

Jargau sviontas su visais savo kleckais ... Dzievuli tu ... Kaip gera sėdėti garuose ... prieš akis tik besiraitantis balzganas rūkas, ant kupros, postiprės srovės masažas, burnoje pasakiškas skonis ir malonumo ... jūros ... okeanai.

Nežinau ... Net neįsivaizduoju, kas ką jaučia kažkur Turkijoje, Kipre ar dar velniai žino kur. Bet man ... Čia ... Čia ir dabar ... tai buvo viskas kartu sudėjus ... O gal net ir daugiau. Nes buvau savo namuose, savo dušinėj ir žinojau, kad iki lovos ... bet kokiu būdu nusigausiu.

Sėdėjau ... Mažasi gurkšneliais gėriau karštą pastiprintą kavą, Ir mėgavausi ... Mėgavausi tokiu paprastu malonumu. Nuo ko lipo akys, o pats, rodos sėdėjai kažkur tropikuose ....

- Hi hi hi ... - išgirdau šnarant dušo užuolaidą.

Pramerkiau akis, mestelėjau žvilgnį jų link. O ten ... Garuose ... stovėjo žmona, kuri nusimetinėdama nuo savęs drabužius ir kaip kipšiukas šypsijosi man pro užuolaidos plyšį.

- Sakai ... tyliai praslinksi pyragais mane apstatęs ? Neišdegs ... - tarė ji man, pasiimdama savo puoduką ir lysdama pro užuolaidų plyšį manęs link. - Slinkis niekšeli ... Ir pasakok, kaip fašistus į kaimą atvedei, kaip pirmininko trobą pakūrei, ir nuo ko viskas prasidėjo ....

Žiūrėjau į ją, juos nuostabias krūtis, klubus ... kurie vos matės pro besivartančius garus ir galvojau - Na ir kokiam velnui, reikalingos Maljorkos ??? Kuomet čia ... garuose ...

Ech ... Garuose ...

O tik ... save

Man buvo maza vietos, o ir persiaura.
Pasiulytam, gyvenimo kely.
Todel ir pasirinkau, visai  kitokia erdve,
Kur visuomet, man pries akis,
Nezinomybe.
O kartais ...
Tartum zingsnis beprotyben.
Kuomet ...
Po kojomis, bedugne praraja.
Ir vos iziurimas mirazas.
Silpna viltis.
Kuri ...
Ir leido, nugaleti baimes.
Ir rast jegu,
Pasitiketi ... savimi.
Kad ne kalnai, ar praraja,
Uztverti gali kelia.
O tiktai baime, juos iveikt.
Ir jau po to ...
Pajausti svaigu, saldu jausma.
Nugalejai !!!
Ne kalnus ir ne prarajas.
O tik ... save.
Ir savo baimes.
Kurios ...
Tarsi seselis.
Visuomet su tavim, greta.
Ir sako ...
Savo griezta - NE.

As savam ... kraste

Griunu i zole, perpinta su samanom.
Kur ji kitokia,
Nei manam kraste, kur as gimiau.
O pries akis ...
Grybukas pupso.
Ciobreliu apsuptas, sala.
Kazka lengvai ir tyliai, man ...
Berzai keruziai osia.
Ir as tarytumei, namuos, savam kraste.
Kuris dabar,
Kazkur toli toli, uz horizonto.
Tarytum is vaikystes,
Pasaka sena.
Ka ten ...
Uz triju juru, mariu.
Uz nepraeinamu kalnu ...
Yra salis, neispasakyto grozio.
Bet ja  ...
Dar ir ne kiekvienas gali pamatyt.
Ir stai, prasau ...
Guliu as zoleje, perpintoje su samanom.
Net ir berzelaliai cia yra.
Nors kitokie.
Vadinas ...
Pasiekiau, svajoniu kranta.
Vadinas ...
As savam ... kraste.

Gyventi ... buvo verta

Dabar zinau.
Gyventi ... buvo verta.
Tegul ne taip,
Kaip to norejo tevas ir mama.
Bet as ...
Nesigailiu.
Nei vieno zingsnio zengto.
Kuris ...
Dazniausiai budavo klaida.
Ir siandien,
Mielas.
Man kiekvienas randas.
Kuriais ...
Ismargintas ir kunas, ir siela.
Ir butent siandien,
As zinau ...
Gyventi ... buvo verta.
Net jei ir teko, tam gyvenime,
Ir krist, ir kelt.
Dabar zinau.
Gyventi ... buvo verta.
Gyventi ...
O ne bandyti isgyvent.

Nėra privaloma ... skaityti

Perkelsiu tai, kas mano ...

Mintys.

Ant popieriaus, juodai ...

Baltam.

Ir ne todėl, kad jas, visi skaitytu.

Nes ir rašau,

Tikrai, ne kiekvienam.

Perkelsiu tai, kas mano ...

Mintys.

Ant popieriaus, juodai ... Baltam.

Kad skaitantis,

Vaizdus, galėtu pamatyt.

O ryjantis tekstus,

Jei ir netyčia skaitė ...

Galėtu pasakyt - Gryni niekai.

Nes aš rašau,

Tik tiems, kas sugeba ir mato.

Ir kaip žinia,

Akliems nepadeda net akiniai.

Todėl ...

Perkeltos mano mintys,

Ant popieriaus, baltam ... juodai.

Nėra,

Privaloma skaityti.

Kad perskaičius ištart,

O Viešpatie ... Kokie niekai.

Mylima zmona …

Mylima zmona …

Velnias, kokie malonus zodziai. Tokie silti, tokie artimi, kad net rodos,jau  jau jauti ta siluma, ta kuna …

Mylima zmona …

Juk tai viskas susieta su tokiu nuostabiu zodziu … Meile. 

Meile … Tai ko reikia kiekvienam ir ko iesko kiekvienas. O kas bjauriausia … net ir po daugelio metu … Vis dar ieskoma, nes ta Meile, kur buvo … Jei dar netapo dalimi buities ir neisbluko … Tai ji jau jau nebeta, kokios visi troksta … Romantiska … Meile. Is serijos Santa Barbara.

Mylima … zmona.

Kas tai ???

O gi tai, kad mylimiausias zmogus – zmona.

Zmogus, uz kuri, niekada ir nieko artimesnio nera buve ir niekada nebus.

Nebus …  O del to pasidaro taip gaila ir pikta … kad nors pasiusk. Ypac del to, kad daugiau nieko apart jos nebus …

Taip … Mylima zmona …

Pasiziuri i veidrodi, perbrauki pirstais per raukslemis isvagota veida, suveli paskutinius tris plaukus ant galvos bebaigiancios supanaseti su bilijardo kamuoliu ir dar kart pagalvoji – Mylima zmona … Viskas kas tau ... beliko.

Nes visam kitam, tu jau ne tai kad … nereikalingas, bet tiesiog neidomus, kaip ir niekam neidomus vos besivelkantis kuinas, nuleista galva ir tik salia pasirodziusios kumelaites, pakeliantis savo spranda kiek jam dar leidzia sveikata, bet ir tai trumpam. Metai ne tie, o ir jegos ne tos, kad paskui jas … kumelaites lekti zovada, kai kas penkios minutes norisi atsiremti i kokia nors tvora, ar kuola, kad atgauti kvapa, kuris seniai seniai isbarstytas dar iki to laiko, kai jau atsirado poreikis … Mylimai zmonai.

Mylima … zmona.

Butinai tokios reikia. Butinai.  Ypac senatvej, kad butu kam tau stikline vandens paduot ir jaustis esant kazkam reikalingu reikalingu, paduodant stikline vandens …

O kam gi daugiau reikalinga … Mylima zmona. 

Lengva ranka ...

Lengva ranka ...

Lengva ranka stumiu rasykli, 

O is po jo ... 

Ant balto ir juodu, 

Isirikiuoja raides, zodziai. 

Kartais eilutemis, 

O kartais ... stulpeliu. 

Ir taip, 

Kiekviena karta. 

Nors ir nesu tapytojas, 

Bet sukuriu, 

Vaizdus. 

Palikdamas tik minti. 

Sudeliotus, 

Ar net ir perpintus ... zodzius. 

Kurie palies kiekviena, 

Kas to iesko. 

Ir niekuomet neikyres, 

Akliems.

Debesys ...

Debesys ... Grazus tokie. Tarsi vatiniai,minkstuciukai ir pusti. O kai kurie, tartum plunksnos. Pavieniai, padriki, ar net susimete i dideles kruvas, ar net ... kalnus. 

Debesys ... 

Po jais, zydra zydra melyne ... Virs ju, tamsus kaip smala ... Kosmosas. 

Na, ne visai tamsus. Ten taip pat, kazkas mirgcioja, spingsi,ar tarsi ispustais veizolais, nemirksinciai spokso kazkur, velniai zino kur. 

Ant vieno debesies krasto, o tiksliau ties jo krastu ... pleveno, ar kabejo ore, balzgani, bet persisvieciantys ... net nezinau kaip juos pavadinti ... labai panasus, o gal tik primenantys zmones, dariniai. Sielos ... 

Taip taip ... Tos pacios sielos, kurios, pas ka su paskutiniu atsikvepimu, pas ka su paskutiniu pyrstelejimu, islydo is savo ikalinimo vietu - kunu ir ... 

Kaip ten bebutu, bet tai buvo ... sielos. Kazkuomet turejusios galimybe buti ant Zmemes, ja dziaugtis ir jos turtais naudotis. O dabar ... ba ba. Tik debesai, tik zydras melis apacioje ir tamsus kosmosas virs ju. 

Va ... Stovi vadinasi, oi ... plevena. tos kelios sielos virs debesies pakrascio ir spokso zemyn. Ten, i ta zydra melyne, kurioje tingiai sukasi Zeme. 

- Na, gerbiamieji ... Ar dabar ... aisku, kas buvo ta, Gyvenimo prasme. – tare viena masliai. 

- Nea ... – trumpai, bet drutai, atsake kita. 

- Jup ... Velniai zino. – iskose kita ir jau buvo bebandanti pasikasyti kaip iprasta maumonelio srytyje, ale nei ranku ... nei maumonelio. Dvasia juk, po perkuneliais. Dvasia, kuriai kuno ir jo ataugu visiskai nereikia. Bet iprotis ... gyvas. 

- O zinote ... – dar viena is saves ispaude, – As nesuprantu kitko, o kokia viso to prasme, kad mes dabar cia. 

- Na taip. – atsake pirmoji. 

- Jooo ... – istempe antroji. 

- Aha ... – lyg atsiduso, lyg patvyrtino trecioji. 

Ir vel isivyravo tyla. Dangiska. 

Bet neilgam, nes jiems taip beplevenant ties tuo bebeso krastu ... prie ju prisiartino kita – dvasia. Ir aiskiai buvo matyt, kad ji stengesi kazkaip, ar tai issiskirti is visos tos aplinkos, ar siaip, pabrezti, kad ji ne tokia kaip visos sielos ir lengvai pulsavo skysta, ruzava, spalvele. 

- Ar negaletumete pasakyti, kokia cia vieta ? Kur as pakliuvau ? 

- Kur, kur ... ? Ten pat kur ir mes. – burbtelejo pirmoji siela neatitraukdama demesio nuo zydryneje besisukancios Zemes. 

- O jus, galetumete buti nors kiek mandagesni ir parodyti siek tiek demesio, kai su jumis kalba dama. 

Cia lyg pagal komanda visos trys sielos pasisuko atvykeles sielos link. 

- Nu jooo ... – trumpai istare antrojji siela. 

- Ka-kas-tro-fa ... – suniurmejo trecioji. 

Ir tik pirmoji, siek tiek pasislinkusi atvykusio pusen, kiek pasilanksciusi i viena puse, i kita ... Letai istare: 

- O tu save ... matei ??? A lia moterie ... 

- Kas per tonas ??? Is kur toks neisiauklejimas. Cia ka ? Nera nei vieno padoraus vyriskio ??? 

Visos trys sielos, kaip susitariusios, apsisuko ir siek tiek pasistengusios, suformavo kazka panasaus i subines, atkistas atvykusios ir nepatenkintos sielos link. 

- Chamai ... Chamais buvote Zemeje, chamais likote ir Dangun pateke. – sniokste, o gal tik snypste, neivertinta vertinimo issiilgusi. 

I ka, tos trys sielos, atsake dar daugiau persigrupuodamos ir jau sufomuodamos viena didele didele subine. 

Nepatenkintoji, galbut ir dar kiek butu pasiskeryciojusi, bet trenke zaibas, kazkas sucirske, sutreskejo, sausai pokstelejo ir vel stojo tyla. 

O aplink ... debesys. Ramybe. 

Trys sielos persigrupavo, vel igijo joms iprasta beforme forma ir zvilgeterejo viena i kita. 

- O ka ? Jei ji, istikruju, buvo moteris ? – paklause pirmoji. 

- Ir koks tau skirtumas, kai tu dar aplamai ... niekas – dar abejingiau istare antroji. 

- Na jooo ... – su giliu liudesiu, tare trecioji. – Ten, apacioje, buvo nors kazkokia prasme. Buvai vyras, tai galejai det per vepelnika , kad apsilaizytu ar tiesiog isdulkint. Toks saldus kersto malonumas. O dabar ... 

Trinktelejo dar vienas zaibas, kuris plyso i tris sakas ir po kiek laiko pasigirdo vienas po kito trys sausi pokstelejimai. 

Ir vel isivyravo tyla. Ramybe. 

Is salia susigrudusiu debesu islindo dviese, su kortomis rankose. 

- Na, kad boba istrenkei is Dangaus suprantu. O kur tuos tris padejai ir uz ka ? – paklause pirmasis. 

- Moteris ... Moteris ji. Supratai ??? - piktai paklause antrasis pasisukdamas i pirmaji. 

- Gerai, gerai,gerai ... – sypsodamas ir kiek lengvai atsitraukes i sona, atsake pirmasis. – Jei tik nuo to kazkas keiciasi ... 

- Eik po velniu ... – vis dar piktai tare antrasis. 

- Atsiprasau ... Kur man eit ??? – nustebes paklause pirmas. 

- Tpfu, kad juos kur sunys ... Kaip jie uzkniso. – istare antrasis ir paleido zudron erdven dar viena zaiba. 

- O dabar ka padarei ? – jau su ironija istare pirmasis. 

- Ka ? Ka ? Ka ? Pagal susitarima ... Visus tris pasiunciau i Romos laikus. Kur ta ... moteri ... tpfu, kad ja kur cuckiai ... Ta boba, pasigaus tie trys, ja isdulkins per visus galus ir paskui parduos i viesnami. Po ko vienas taps mano zodzio skleideju ir ji prikalens prie pagalio, kitas zymiu filosofu neigianciu mano esybe, o trecias ... Nors ko cia as aiskinuosi tau? Tu islosei, as ivykdziau tavo salygas. Einam pratesim, nes turiu gi as, nors karta, pries tave atsilosti. 

- Pabandymas ne isbandymas. Eiva, kad dar vis noro yra. Eiva ... 

Aplink vien debesys. Grazus tokie. Ramybe ... Tyla. 

Kazkur apacioje, vaiski zydryne. O virsuje ... 

Kame viso to prasme ???

Baime

Uz visko, slepiasi kazkas. 
Kas nepazistama, nezinoma, bet trokstama. 
Uz visko, ten, yra kazkas. 
Kas mus, labiausiai, domina. 
Ir ta kazka, mes, norime pazinti. 
Paliesti ji, prie jo priglusti, susilieti. 
Visai, visai kaip, kad prie moters. 
Kurios, taip pat, mes ... nepazistame. 
Uz visko ... slepiasi kazkas. 
Kas mus, labiausiai, domina. 
Ir ko mes bijome ... 
Nezinomybe. 
Taip ... gimsta ... 
Netikrumas. 
Baime.

Patarimas

Bijai, kad truksta tau, 
Oratorinio meno. 
Nors norisi, bendraut labai. 
Tuomet klausyk, 
Isduosiu, as tau viena paslapti. 
Ka, o ir kaip, 
Reiketu tau daryt. 
Kalbek glaustai, na ir siek tiek … 
Mislingai. 
Kad but uzuomina, bet nieko konkretaus. 
Vat stai tuomet, 
Visiems atrodysi - protingas. 
Kaip koks ismincius, 
Ar tiesiog … guru. 
Juk tai puiki pozicija, 
Ziureti i visus is auksto. 
Kazka tai pasakyti ir nieko, 
Tuo paciu metu. 
O jeigu ka … 
Numetus kreiva ir siek tiek, 
Pasaipia sypsena. 
Tarsi tarp kitko, 
Mestelti zodzius. 
Kad klysti zmogiska, 
O ir pasitaiko. 
Juk nera Zemeje, 
Visiskai teisiu ir tobulu.

Kaip paprasta, paprasta, pateikti kaip ...

Pucinu sau per erdve, pucinu. Kazkur ir kazkiek pristabdau, suletinu greiti. Mat kazkas uzkabino, sudomino. Kazkur sustoju ilgeliau. Pasigilinu, galva pakraipau. Kartais net savo pridedu, ar kazka savo palieku ir ... toliau keliauju.

Labiausiai patinka pristabdyti ties kazka kepanciais. Ten ... procesas. Kartais ilgas. Kartais net sudetingas. Bet visuomet tas pat. Kepamas - Taskas.

Kaip paklausi - O kam tiek vargo? Pastoviai ta pati Taska kepti ... Gauni standartini atsakyma - Durnas esi, jei nieko nesupranti.

O ar galiu gincytis ? Jokiu budu. Juk tai, taip pat ... Procesas.

Pofig, kad pastoviai vienas ir tas pat ... Taskas. Bet juk jis ... kiekvienu metu vis kitu sonu, kitu kampu. Ir prasom ... Taskas jau nebe taskas, o ... Ir mintmis galima pasisvaistyti, kad erdviniam tinkle ... taskas yra pakankamai sudetingas objektas. Vertas diskusijos ir atskiros filosofijos.

Kaip paprasta, paprasta ... pateikti kaip sudetinga. O paskui, visa tai apciulpineti, kaip ledinuko pagaliuka, kai pacio ledinuko ... jau seniai neliko.

Bet ar galima tam priestarauti ?

Juk tai, taip pat uzisiemimas. Taip pat, kazkokia tai prasme ... tame. O gal net ir gyvenimo ... prasme.

Na ... bet pucinu toliau. Juk ne vienas toks ... tasko kepejas yra. O ir erdve ... didele tokia. Idomi. Kaip ir pats gyvenimas, kuriame paprasta paverciama sudetingu ir po to, su tuo, imama kautis. Matomai Servanteso palikuonys.

Nors Dali, siuo atveju, yra kur kas suprantamesnis, nei jei nieko bendro neturi su klasikiniu ir viems priimtu minties pateikimo budu.

Tik ne kiekvienas tampa revoliucionieriumi. Mat iki revoliucijos ... pradziai reiktu isbaigti evoliucija.

Tpfu ... va ir as ... Paprasta isverciau kaip sudetinga, sudetinga kaip paprasta. O kam to reikejo ?

Verciau jau pucinsiu toliau. Juk dar ne viska maciau, nors ... vargiai ar begalesiu pamatyti ... viska.

O juk taip ... norisi.

Tad ... pucinu.

Sekundžių iliuzija

Užmerkiu akis ir ... Tamsu. 
Ausis, užspaudžiu delnais ... 
Atrodo ... Tylu. 
Sekundžių iliuzija, kad ... 
Aplinkui mane, viskas išnyko. 
Likau tiktai aš, 
Ir daugiau ... Nieko. 
Ir rodos, 
Tokia nekalta. 
Sekundžių iliuzija, kad ... 
Pasisekė man, 
Pabėgau. 
Deja ... 
Jei saulės, 
Nėra nakties danguje ... 
Tai dar nereiškia, 
Kad saulė, 
Išnyko. 
Tokia ... 
Rodos, 
Visai nekalta. 
Sekundžių iliuzija, kad ... 
Galim pabėgti iš ten, 
Iš kur, 
Dar niekas ir niekad, 
Nėra pabėgęs. 
Nebent ... 
Sekundžių iliuzija, kad ... 
Save, 
Pabandyti ... 
Įtikinti priešingai.

Kaip manot, kokios, mano mintys?

Svajojau kazkuomet, seniai seniai. 
Kada pasensiu ... 
Nieko, o ir visiskai, neveiksiu. 
Na, griesnas as. 
Turejau, stai tokias mintis. 
Nors tai ir buvo, 
Taip seniai. 
Na ... 
O dabar ? 
Kuomet jau pasenau. 
Kaip manot, kokios, mano mintys? 
Kuomet svajone idioto, 
Tapo issipildzius. 
Kuomet guliu ir nieko neveikiu. 
O kas svarbiausia ... 
Nieko veikt ... nenoriu. 
Bet ir svajot, daugiau, bijau. 
Nes Viespateliau trilinkas. 
O jeigu ims ir ... 
Issipildys.