Ragai, kanopos ... uodegos
Juodrastinis variantas ...
Perbraukiau pirstais per duonos rieke, letai, letai ir taip, kad pajausciau jos visus nelygumus. Rodos, net kiekviena jos trupineli, ar joje esanti saulegrazos gruda, po ko pakeliau arciau saves ir itraukiau jos kvapa. Kvapa, kuris buvo toks malonus ir taip primine ... namus. Namus, kurie buvo velniai zino kuriame pasaulio kraste, o as, ant kazkur taip vadinamo - pasaulio krasto. Ten kur poliariniai meskiinai kupras i Poliarini rata kasos. Gal ir ne visai ten, bet vien u salos krastu tikrai ... trynemes i Poliarini rata. O gal jis ... trynesi is neturejimo kas veikti. Nors tai, is esmes nekeite reikalo ir vietos.
Kvapas ... Juodos duonos kvapas, kuris pagardintas saulegrazomis.
Mintis, nusipaise aiskiai ir raiskiai. Kiaulienos sonine, kiausiniai, svogunas, keptuve.
Virtuve, vyrykle, o kazkuomet, seniai seniai - pecius, pazistama, rodos nuo neatmenamu laiku, kai dar buvau vaikas ir su smalsumu, ir zavesiu ziuredavau, kaip tevas ruosia valgyt. Kaip jis, paprastai ir lengvai, kurdavo malonius vaiko akims stebuklus is paprasto maisto, o maistas ... tapdavo be galo gardziu.
Keptuveje, letai is neskubedami, ima raitytis, lyg razydamiesi, kiaulienos sonines gabaliukai. Ir tarsi pamate, kad jie yra stebimi, ima keisti spalva ir rausti, tarsi susigede savo nuogumo. Kol galiausiai graziai paruduoja ir susiriecia.
Atsimenu, kad tevas juodavosi ir sokinedavo, arba tryndavo savo nuoga pilva, taukams uztiskus ir sakydavo, kad kiaulius spjaudosi is keptuves. O man patikdavo, kaip jis kazka pasakodavo gamindamas valgyti. O gal ir dalinosi gaminimo paslaptimis ? Nezinau. Neatmenu. Bet man patikdavo jo balsas. Kaip man tuomet atrode, zemas, ramus ir tuo paciu siltas, siltas.
Na, va. Skrudinta kiaulienos gabaliuku piramide, jau leksteje. Dabar laikas svogunui, kuris susmulkintas ziedeliais ir jau spejo "pravirkti", pasidengdamas savo sulciu laseliais.
Viespatieliau aukstielninkas ! Kiek yra budu paruosti paprasta, paprasciausia ... maista. Muzikiska, ar plebejiska. Nesvarbu kaip pavadinti, bet paprasta. Ta, nuo ko ir prasidejo kiekvienos imantrios virtuves tobulejimas, maisto gaminimo menas ir jo aukstumos, kol imta i toki paprasta maista, ziureti is auksto ir net su siokia tokia ... panieka.
Visiskai kaip zmoniu gyvenime. Kur, sioje dienoje, nors kiek prakutes "muzikas", save jau laiko minimum - inteliugentu. Nors net zalio supraciaus, kas tas inteliugintas yra ir su kuom jis valgomas ... neturi.
Op ... Svogunai graziai pabalo ir is sonu jau ima dengtis lengvu aukso geltoniu, o tai zenklas, kad laikas parbegti kiausiniams i keptuve ir visa ta, besiformuojanti grozi ... pridengti savo kunu, kaip Saska Matrosovas dzoto ambrazura
O cia, jau prasideda "aukstasis pilotazas", subtilybes, kurioms skubejimas, tolygus barbaru isverzimui i Roma. Bet ... kiekvienam pauksciui savas krydis, kaip sakoma. Nors man ... Tai kaip kokia apeiga, ar ... lengva preliudija su moterimi.
Stai ... Pagaliau ir kiausiniai, patogiai ir oriai, isitaise leksteje. Dabar , dabar reikia kazoko dar. Dar kazko, kad pabaigti ta paprasta, bet turtinga paveiksla. Dar vienas lengvas strichas.
Taip. Reikia zalumyno. O tiksliau ... darzoves.
Is viso turimo ... pasirenku pomidora. Didelis toks. Gyvate. Raudonas raudonas.
Perpjaunu per puse ir puses, susmilkinu skiltelemis, po ko sudedu i atskira lekstute ir lengvai pabarstau druska. Pakeliu lekstute su jais ir pauostau.
Jackau ... Sviezio pomidoro kvapas, nuo ko apkyse sumirgiliuoja pomidoro kelmas, su ant jo kybanciais pomidorais, kur ne kurie dar tik tik uzsimezge, kiti dar visiskai zali, o tarp ju ... raustantys ir vienas kitas, jau prisirpes.
Vien nuo tokio vaizdo, prisiminimai teskia mane kazkur tolyn, streles greiciu, kur as vel ... mazas. Vel namuose. Mieste ant Nevezio vagos kilpos, dabar jau vadinamos Senvage. Ir ten, ant tos kilpos, auksto kranto slaito, buvo musu kiemo darzai. Einantis pakankamai nuozula zemyn link pat Senvages kranto.
O tos vagos, tvarkingai, lyg kokie kareivukai, rykiuojasi i dideli lauka, kuriame augo viskas, ka zmones buvo pasisodine - svogunai, savo smailiais ir vaiskai zaliais laiskais besistiebiantys pasiekti dangu. Kmynu rusvai zalio atspalvio "palmes", su tarp ju issimeciusiomis ryskiomis zaliu krapu sluotelemis. Ryskios ir garbanotos salotos, kopustu galvos. Ir agurku gulyklos.
Gal ir dar kazkas ten budavo, bet dabar jau nepamenu, apart to, kas ryskiausiai istrige atmintyje.
Ir dar tai, kad megdavau ten nubegti ir tarp tu darzoviu "dziungliu" pasedeti. Nes ten buvo labai labai gera. Vien tas vaizdas pries akis, Senvages, i ka ziuri is aukscio. O aplink tave zaluma ir vaiskus dangus, kuriame plieskia saule ir vos matomi, skysti, balsvi debeseliai. O cia dar Senvage, nuo kurios krantu, atkslinda zasu ir anciu garktelejimai, pagagenimai ir neutrukstantis varliu mitingas, kuris persipina su cia pat, kazkur uzsislepusiai smuikuojanciais ziogais ir duzganciomis bitemis, bei apsilankanciomis, tarsi kontrolieriai, kamanemis.
Va ir sedi, visame tame, kaip kokioje paslaptingoje saloje, kur pilna visokiausiu garsu, spalvu ir ... noru. Kurie tave drasko i visas puses, o tu, net nezinai nuo ko pradeti. Lekti strimgalviais zemyn ir nusitverti kokia didziule diziule varle, kad ji tau paspoksotu i akis, kilodama savo diziulius sonus, ar patykoti ir susirasti zioga, kuris, rodos cia pat taves, griezia. O gal pasigauti drugeli, kuris toks visas orinis, ar pasiziureti, kaip mazyte boruzele kabarojais per pomidoro kamiena.
Kaip ir nezinai, ka pirma atsikasti, maza ir kieta agurkiuka, kuris dar padengtas juodais dygliukais, ar pomidora, kuri radai motereliu is vakar dar nenuskinta ir dideli dideli.
Va tokie prisiminimai, tarsi "Aukso puodas", kuri islosei ir nezinai ka su juo daryti. Jis realus ir tuo paciu neitiketinas.
Taip, gyvenima galima vertinti ivairiai. Bet dazniausiai viska nusluojame lengva ranka, kazka bandydami isskyrti ir padaryti reiksmingesniu, suprasminti. O kokiam velniui ?
Susidejau viska ant padeklo, issitraukiau is saldytuvo "Thule" alaus bonke ir ja pastates ant padeklo, patraukiau i didiji kambari.
Issideliojau viska ant stalo, i kompaktini disku grotuva ispraudziau mano paties surinkta muzikos rinkinuko diska, su Paul Mauriat kuriniais ir uzleidau nusotabia melodija - Isadora.
Jau su pirmais garsais, pasijauciau taip, lyg buciau kazkur tai ... vasaroje. Pareguliavau, kad aparatas kartotu sia melodija, pasiemiau cigarete ir prisideges ja, atidariau balkono duris.
Mane mmomentaliai, akimirksniu, apkabino dviese. Siluma, kuri tartum atsisveikino su manimi pries iseidama ir gaivi, nei tai rudens, nei tai ziemos vesa.
Viena, svelniai ir tarsi su gailesciu, slydo nuo manes lauk, o kita, lyg izuli mergiote, lindo visur, tiesiog brovesi pro kiekviena plyseli, tartum sakydama - Ka ? Nelaukei ?
Rukiau ir ziurejau kazkur horizonto link, kuri uzstojo kalnai ir virs kuriu, braukdami sunkiais ir murzinais nuo pilkumo pilvais, slinko nezinion debesys.
Nezinau, kaip apibudinti ta jausma, kuomet pries akis besidriekiantis jau "mirusios" gamtos peizazai, su kalnuose baltuojaciu sniegu ir ta melodija, kuri tokia ... vasariska. Nebent ... Tiesiog vienu zodziu - Gera. Nes tai, kas dedasi tavyje, lyg kokie zaibai, ryskiai ryskiai isplesiantys vaizdinius is tavo viso gyvenimo, o tas gyvenimas, tarsi didziule mozaika, kurios nebeimanoma aprepti vienu zvilgsniu.
Viskas. Dar dumas ir cigaretes liekana uzgesinu pelenineje, o pats griztu i kambari.
Atsisedes i kresla, nuzvelgiu stala ir pasiekes, jau spejusi "israsoti" alaus buteli, tiesiai is kakliuko gurkstelnu salto alaus.
Po perkuneliais! Koks vis delto geras ir idomus tas gyvenimas. Kuriame saujomis, vezimais, kalnais ... pilna visko. Ir to, ka vadini - Gera ir to, kas nors ir yra galbut neigiama, bet siai minutei, taip naiviai juokinga - Bloga.
Gurkstelnu dar alaus ir pasiziuriu i stala, ant kurio isdeliotas maistas.
Maistas. Namai. Nuosavi namai, kuriame toks paprastas maistas, i kuri ziuriu su prabanga.
Ne ... Reikia kazko dar, kad butu pilnas buketas tos, vadinamos prabangos, iki kurios eita metu metus. Ieskant jos, velniai zino kokios, velniai zino kur.
Pastatau buteli alaus ant stalo ir pakiles is kreslo, patraukiu link savo darbo kambariuko, kur slapstosi mano istvyrkimo ir pasileidomo draugas - viskis.
Grizes, pasistatau viskio buteli ant stalo salia alaus ir sekundziu keleta, galvoju, reikia man stiklo viskiui, ar ne. Bet apsiprendziu siai dienai buti savimi paciu ir tokiu, koks esu - paprastas. Tebunie mano diena, mano valandos, kur busiu toks, kokiu norisi buti visuomet, bet del tam tikru nerasytu gyvenimo taisykliu, daznniausiai tenka laikytis kazkokiu normu, etiketu ir dar velnai zino ko, kad butumei ... ne tik civilizuotas, bet dar ir kulturingas zmogus. Kokia tai katastrofa, visa tai, siai dienai, kur civilizacija yra atskiriama nuo kulturos, o kultura nuo jos.
Gurkstelnu viskio. Siek tiek. Visai nedaug. Kad gomurys pajaustu jo pradini skoni ir priprastu prie to maloniai deginacio skyscio. Po ko gurkstelnu dar. Pasiziuriu i lekstuteje gulincius skrudintos kiaulienos ir gundanciai rusvus gabaliukus. Nuo ko, lyg pas Pavlovo sunis, burnoje atsiranda seiles ir isivaizduojamas traskiai trapus, viso to, skonis. Ka skubiai uzpilu padoriai didele viskio doze.
Stai tai taip. Deginantis skystis surenka visas seiles ir galinga, deginancia srove, pasileidzia zemyn. Kol pasiekes dugna, isstasko karsta karsta banga, kuri, rodos ratilais, ima skilsti po visa kuna.
Pirstais ciumpu pirma pasitaikiusi gabaliuka kiaulienos ir jau nesu islenkta parabole burnos link, kai staiga mane persmelkia mintis, nuo kurios ir taip, nuostabi diena, virsta kazkuom sviesiu sviesiu ir be galo linksmu. Nes, mintis tai, kokia buvo ?
- Po pirmos ... neuzkandama.
Su sypsena veide, pakeliau buteli ir susiverciau dar viena galinga doze, kuri tokiu pat deganciu srautu driokstelejo skarndin.
Pastaciau buteli ant stalo, atsisedau kreslan ir pasiemiau duonos riekute. Prinesiau ja prie pat nosies, net priglaudziau ir itraukiau jos kvapo.
Kvapas ... Juodos duonos kvapas. Ir tas itrauktas duonos kvapas, sumiso vis dar esanciu viskio kvapu. Nuo ko, net atsirado lengvas svaigulys. Nors tikrai, ne nuo to juokingai mazos dozes isgerto viskio kiekio.
Kad mane perkuniukai kur drioksteltu ... O kiek jau isgerta, per ta, trumpai ilga, gyvenimo tarpa ??? O ir ko tik nebuvo gerta?
Dar viena gyvenimo detale, kuria, kazkokie tai ypatingai protingais save laikantys, sugebejo pakrykstyti - Priklausomybe. O ypatingai "protingi" nusiciupti tai ir valkioti po visa balta ir griesna svieta. Kaisioti, reikia nereikia, visiems po akimis ir jomis makaluoti, kaip vienintele galimybe issigelbeti ir buti isgelbetais. O nuo ko ?
Keistas tas gyvenimas. Grazus, idomus bet ... keistas. Gal net ne kiek pats gyvenimas, kiek jame esantys, iseinatys ir naujai atsirandantys ... zmogai. Kuriems, siomis dienomis, kaip niekad, reikia truks plys viska gelbeti, saugoti, statyti, kurti ...
Atskyrti blogi nuo gerio ... Geri isgryninti ...
Kazkokios velnio dalybos, kuriu rezultate, po visko ... Lieka tiktai ragai, kanopos ir ... uodegos. Maisto pramoneje, galintys patekti tik po grafa - Subproduktai.
Ir nieko. Tuo dziaugiamasi ! Nors galiu pasakyti, kaip sioks toks maisto gamimntojas, kad net ir is tu ... nagu , kanopu, uodegu ... galima padaryti pakankamai padoru maisto produkta - saltiena.
Na, bet ne kiekvienai dienai, kad juos kas sikancius sutrauktu, nuo tokiu minciu ir ideju.
Jooo ... Gyvenimelis.
Saukstu, atsignybau kiausinio baltymo, uzkabinau taip, kad patektu ir leksteje buve riebalai, ir jau kiek atvesusi kiausinio kuneli, susimetes burnon emiau kramtyti. Pirstais pasiekiau kiauliuko skrudena ir kiek papurtes, kad neapsivarvolinti taukais, pasiunciau ten pat, i burna, kur jau smulkinosi kiausinio baltymas.
Skanu ... Skanu ir gera.
Atsignybau duonos gabaliuka ir mestelejau burnon.
